Įslaptinta 3 (Baigta)

1

Ėjau į Drėjaus kabinetą pasiimt naujos užduoties. Pakeliui suklupau ir vos nenukritusi tesiau kelionę pasiramstydama į sieną. Iėjus į kabinetą pamačiau vyrą kalbant telefonu, nekreipiau dėmesio į jį ir pasiėmiau nuo stalo aplanką.
-Deabrua niekur neik,-Drėjus atsisuko į mane. Pavarčiau akis ir šiaip ne taip atsisėdau ant kėdės. Mano kūnas buvo pilnas ivairių žaizdų dėl ko buvo sunku judėt. Atsilošiau kėdėje ir užvertusi galvą aukštyn užsimerkiau. 
-Gerai aš pažiūrėsiu ką galiu padaryt, iki,-Drėjus baigė pokalbį ir atsisuko į mane.
-Šnekėjau su tavo broliu,-jis atsisėdo savo kėdėje ir rimtu žvilgsniu pasižiūrėjo į mane.
-Jei jam reik daugiau pinigų tegul tik pasako,-atsistojau ketindama išeit.
-Deabrua aš dar nebaigiau,-mane sustabdė vyro balsas. Nepatenkinta grįžau atgal ir vėl atsisėdau.
-Benas nori susitikt, ir Emilija tavęs pasiilgo,-isitempiau išgirdus tuos vardus.
-Aš neturiu laiko,man reikia dirbti,-pasakiau norėdama kuo greičiau dingti iš čia.
-Ir apie tai norėjau pakalbėt. Tau jau per daug, pasižiūrėk į save, nėra nė vienos sveikos vietos,-jis buvo piktas ant manęs, bet man tai nerūpėjo. Norėjau kuo greičiau kažką perpjaut.
-Neturiu laiko tavo nesamonėm,-susiraukiau ir išėjau iš kabineto. Atverčiau aplanką ir pajaučiau kaip širdis suplakė greičiau. Ra. Mano nauja užduotis yra nužudyti Ra. Juokinga... Nuėjau į savo kambarį ir pasiėmusi kuprinę pradėjau dėtis ginklus. Rankos drebėjo, bet stengiausi į tai nekreipti dėmesio. Pajutus stipresnį skausmą rankoje prisiminiau, kad reik išgert vaistus nuo skausmo. Prarijusi vieną tabletę isimečiau visą buteliuką į kuprinę. Prakeiktos žaizdos. Susidėjusi visus ginklus nusinešiau kuprinę į mašiną ir grįžau į Drėjaus kabinetą.
-Išvažiuoju, nežinau kada grįšiu,-pasakiusi išėjau iš kabineto ir pačio  pastato. Tikiuosi  Raidas gyvena ten pat kur ir prieš metus.
Isėdusi į mašiną paspaudžiau gazą ir ignoruodama skausmą kojoje, ar greitį ribojančius ženklus pasileidau miesto, kurio tiek laiko vengiau, link.