Įslaptinta 3 (Baigta)

24

-Viskas,-numečiau švirkštą ant žemės ir atsistojau priešais Erlandą. Jis įtariai pažiūrėjo į mane, į švirkštą ir į merginą gulinčią be samonės.
-Gerai einam toliau,-lengviau atsipūčiau. Įėjome į dar vieną kambarį. Prie kėdės sėdėjo, galvą nunarinęs vyras. Spėčiau, kad jam virš trisdešimties.
-Jis pėnkesdešimt dienų bėgo nuo mūsų,-Erlandas ištiesė man peilį,-tiek durtinių žaizdų ir noriu matyt ant jo kūno, prieš jam mirštant. Pasišlykštėjusi pasižiūriu į asilą. Jis tikrai nesveikas.
-Penkiasdešimt jam arba po šimtą tavo draugams, susitaikyk, kitaip nebus,-jis pasilenkė arčiau manęs ir sušnabždėjo į ausį. Per visą kūną perėjo pasišlykštėjimo šiurpuliukai. Stengiausi kuo mažiau galvoti apie tai ką darau. Po keturiasdešimto dūrio, man neberūpėjo ką darau, vyras jau miręs ir badau jį tik dėl Erlando nesveikų norų.

Visa diena praėjo siaubingai. Rūsyje buvo dešimtys žmonių, didžioji dalis net nebuvo pilnamečiai, Erlandas privertė juos visus kankinti. Jaučiuosi sugniuždyta. Nueinu į pagrindinę salę kur gausu žmonių. Prieinu prie baro ir nieko nelaukus pasiimu butelį alkoholio. Prie manęs prisėdo Erlandas.
-Tai tik pradžia,-jis išsišiepė ir net nepajaučiau kaip butelis susidūrė su jo galva. Greitai palikau salę nenorėdama su juo toliau kariauti.

Praėjo mėnuo. Visą mėnesį kankinau ir žudžiau žmones kurių niekada nebūčiau žudžius, vaikai, žmonės su šeimom, bandantys atsistoti ant kojų žmonės. Tai buvo baisu. Bet galiausiai pripratau. Supratau, kad aš nieko nepakeisiu arba kentėsiu pati. Mano vadinami draugai jau neberūpėjo, man tik rūpėjo greičiau atlikti darbą ir atsipalaiduoti klube.

-Jus kviečia bosas,-prie manęs priėjo vienas iš apsauginiu. Jaučiuosi kaip psichopatė, nušokavau ložės link ir įėjus į ją pradėjau šokti pagal silpnai girdimą muziką.
-Kaip matau linksminies,-į ložę įėjo Ignotas.
-Nėr ką daugiau veikti,-atsisėdau į vieną iš kėdžių.
-Galiu duoti daugiau darbo,-vyras išsišiepė o aš tik truktelėjau pečiais. Pastarasis mėnuo mane pakeitė, man niekas neberūpi.
-Pagaliau pasiekėm to ko norėjom,-vyras suburbėjo panosėje, visiškai nekreipiau dėmesio į jį.
-Tu per daug laiko čia praleidi dėl to turėsi su Erlandu išvažiuoti į namą kurį jums nupirkau,-jau senai žinau, kad jis bando priversti mus įsimylėti ar kažkas tokio nes vieni iš stipriausių mafijos žmonių būtų pavojinga jėga, bet man tai nerūpėjo. Tegul daro jis ką nori. Truktelėjau pečiais.
-Puiku eik susikrauti daiktus ir išvyksite šiandien, tavo motociklas jau ten nuvežtas,-atsidusau nes žiauriai tingėjau krautis daiktus. Paėmiau iš Ignoto raktus nuo namo ir nuėjau į savo kambarėlį.

3