Įslaptinta 3 (Baigta)

19

Po minutės asilas grįžo, priėjo prie mašinos ir su atsarginiais rakteliais atsirakinęs mašiną įsėdo į keleivio vietą.

Važiavome apie valandą, aš vairavau o Erlandas buvo mano įkyri navigacija. Sustojau stovėjimo aikštelėje. Erlandas net nepajudėjo, turbūt bandė galvoti.
-Miegančioji asiliene, atvažiavome,-pasakiau o jis tik linktelėjo ir išlipo iš mašinos. Nu jei jis nešneka aš ir neketinu. Išlipau iš mašinos ir nuėjau paskui jį.
Sustojome parke netoli žaidimų aikštelės kur lakstė vaikai. Aš tikiuosi jis neketina žudyti prie vaikų.
-Matai tą moterį, tai mūsų užduotis, man reik, kad nukreiptum jos dėmesį, sugalvok kažką, kad ji čia nežiūrėtu,-asilas pasakė ir nuėjo, lėtu žingsniu pradėjau eiti link moters, galvodama kaip man nukreipti jos dėmesį. Liko keli metrai, turėjau veikti.
-Sveiki, aš čia ką tik atvažiavau ir jau pasiklydau,-nusišypsojau, išsitraukiau telefoną ir atsidariau žemėlapį,-gal galėtume padėt?
-Žinoma,-moteris labai maloniai pradėjo man aiškinti kaip patekti į vietas kurias aš sugalvojau. Telefonas suvibravo ir pamačiau žinutę nuo asilo, panašu, kad jis sutvarkė ką reikėjo.
-Ačiū,-nusišypsojau ir nuėjau link mašinos nesuprasdama ką Erlandas padarė. Žaidimų aikštelėje kilo sumaištis, atsisukau pažiūrėti ir supratau jog moters dukra buvo dingus. Staiga viską supratau ir paspartinau žingsnį mašinos link. Tas nevisprotis pagrobė jos dukrą. Priėjau prie mašinos ir mano spėjimas pasiteisino, mašinos gale sėdėjo kažkur aštuonių metų mergytė. Greit įsėdau į keleivio vietą.
-Ką tu darai,-atsisukau į Erlandą.
-Matai Agnyte, čia mano draugė, o dabar galėsime važiuoti nupirkt tau daug žaislų,-asilas atsisuko į mergaitę kuri buvo laiminga. Keista kokie kvaili gali būt vaikai.
-Kam tau ji?-pasižiūrėjau į vaikiną kai jis pradėjo važiuoti.
-Šantažui,-paprasčiausiai atsakė.
-Kaip tu ją itikinai lipt į mašiną,-dabar jau tyliau paklausiau.
-Mano žavumui jokia mergina negali atsispirti,-jis atsisuko į mane ir mirktelėjo, pavarčiau akis. Negana to, kad asilas, tai dar ir visiškas savimyla.
-Aš maniau mes ją turime nužudyt o ne šantažuot,-sutrikus žiūrėjau į kelią.
-Pasilinksminti visada gerai,-tai išgirdusi išpūčiau akis, jis nesveikas.
-Kur mes važiuojame?-gale pasigirdo mergytės balsas, ji turbūt suprato, kad mes per ilgai važiavome.
-Erlandai sustok parduotuvėje, gi negražu meluoti,-bent jau mergytė nusiramins, tikiuosi. Asilas nepatenkintas sustojo parduotuvėje. Paėmiau Agnytės ranką ir nuėjome į parduotuvę, nežinau kodėl, bet visiškai nesijaudinau dėl kamerų. Nuėjome į žaislų parduotuvę, atsitūpiau prie mergaitės.
-Eik išsirink ką tik nori,-jei jau ji bus mūsų įkaitė, aš pasirūpinsiu jos gerove. Atisstojau ir stovėjau stebėdama po parduotuvę vaikštančią mergaitę.
-Kodėl,-prie manęs priėjo nepatenkintas Erlandas.
-O kodėl ne? Ai be to aš neturiu pinigų todėl moki tu,-melavau sakydama, kad neturiu pinigų, bet kas uždraus?