Įslaptinta 3 (Baigta)

20

-O kodėl ne? Ai be to aš neturiu pinigų todėl moki tu,-melavau sakydama, kad neturiu pinigų, bet kas uždraus?

Erlandas nepatenkintas sumokėjo už mergaitės žaislus.
Sustojus prie klubo supratau, jog ten pilna girtų žmonių ir mažą mergaite ten vestis nėra gera idėja.
-Ką mes darysime?-išlipau iš mašinos ir pasižiūrėjau į miegančią mergaitę.
-Ją į rūsį imesime,-išpūčiau akis jam tai pasakius. Kuo toliau tuo labiau suprantu koks jis nesveikas. Paėmiau mergytę ant rankų ir pro tarnybinį iėjimą nunešiau ją į savo kambarį. Vis dar nesuprantu koks tikslas buvo ją pasiimti. Paguldžiau Agnytę į savo lovą o pati nuėjau į klubo salę kur vyko visas veiksmas. Atsisėdau prie baro ir gavus išgerti stebėjau šokančius žmones. Šalia manęs atsisėdo Erlandas. Nekreipiau į jį dėmesio ir toliau gėriau savo gėrimą, ketinau nusigerti, kad kuo mažiau prisimint.

-Nori pašokti,-po pusvalandžio sėdėjimo Erlandas paklausė manęs.
-Net girta su tavim nešokčiau,-išgėriau paskutinę stiklinę ir nusprendžiau, kad man užteks, nenoriu gulėti komoje.
-Čia tipo aš toks baisus,-jis buvo ne ką blaivesnis už mane.
-Jei reiktu rinktis pabučiuot varlę ar tave, aš pabučiuočiau varlę dukart.
-Tu kalę,-pasilenkiau išvengdama jo smūgio. Dėl staigaus adrenalino antplūdžio pradėjau blaiviau mąstyti. Užsimojau ir bandžiau trenkt jam į nosį, bet jis taip pat išvengė smūgio. Dabar jau abudu stovėjome vienas priešais kitą, pasiruošę perkąsti gerkles. Puoliau pirmą, Erlandas pagavo mano ranką ir ją užsuko man už nugaros. Iš visų jėgų numyniau jam koją, taip išsilaisvindama. Abudu stovėjome pasiruoše gintis, akys užkliuvo už stiklinės kuri stovėjo ant baro, greit ją pačiupus trenkiau Erlandui į galvą. Jis atsitraukė nuo manęs, mačiau jam iš galvos bėgantį kraują. Taip jam ir reikia. Apsisukau ir pradėjau eiti į savo kambarį. Staiga ant manęs griuvo kažkas taip prispausdamas mane prie žemės.
-Dabar tu atsiimsi,-išgirdau Erlando balsą ir supratau padarius didelę klaidą atsukdama jam nugarą. Jo rankoje sublizgėjo šukė stiklinės kurią sudaužiau į jo galvą. Pradėjau muistytis ir bandyti ištrūkti, bet buvau bejėgė, jis buvo stipresnis, nors ir nenorėjau to pripažinti. Rankoje pajaučiau didelį skausmą, jis susmeigė šukę į mano ranką. Užsimerkiau sukaupdama jėgas, kad nenualpčiau. Staiga visas svoris dingo nuo manęs, atsimerkiau ir prieš save pamačiau du raumeningus vyrus, vienas laikė Erlandą o kitas pakėlė mane ir suėmęs už alkūnės pradėjo vest ložės link. Va dabar tai ikliuvau.