Įslaptinta 3 (Baigta)

25

Paėmiau iš Ignoto raktus nuo namo ir nuėjau į savo kambarėlį.

Po pusvalandžio jau buvau susikrovusi visus daiktus ir pasiruošusi dingti iš šitos smirdančios skylės. Į kambarį iėjo Erlandas.
-Pasiruošus,-jis pažiūrėjo į lagaminą ant žemės,-kaip suprantu taip,-vaikinas paėmė mano lagaminą ir išėjo, o aš nubėgau jam įkandin.

Po pusvalandžio važiavimo sustojome prie didelio šiuolaikiško namo kuris buvo apsuptas medžiais. Nieko nelaukus nulėkiau į vidų ir užsiėmiau didžiausią kambarį. Jis buvo tamsių spalvų dėl to man dar labiau patiko. Erlandui atnešus lagaminą, nubėgau į apačią apsidairyti. Praštmanu ir erdvu, du žodžiai puikiai apibūdinantys šiuos namus. Prie manęs prisijungė ir Erlandas su kuriuo pradėjom sutart visai neblogai.
-Ryt turėsime dalyvauti kažkokiam mafijos pokylyje ar kažkur ten, Ignotas nori, kad važiuotume kaip pora.
-Tai aišku, kad jis nori. Kelinta?-atisuskau į vaikiną.
-Trečią turime išvažiuot, iki ten dvi valandos kelio,-jam pasakius atsidusau ir nuėjau į savo naująjį kambarį. Išsimaudžiusi griuvau į lovą ir pradėjau planuoti rytojaus dieną.

-Pabudome ir keliamies,-mane pažadino Erlando balsas,-aš neturiu kostiumo, tu neturi suknelės todėl važiuojam į parduotuvę,-apsiverčiau ant kito šono ignoruodama jo žodžius. Staiga ant savęs pajutau didelį svorį.
-Nulipk storuli,-suinksčiau vos galėdama įkvėpti.
-Aš storas,-jis pradėjo šokinėt ant manęs.
-Žiauriai,-pavarčiau akis ir šiaip ne taip išlindau,-tuoj ateisiu,-Erlandui palikus mane vieną nuėjau į dušą.
Nusileidau į apačią ir iš kart atėmiau iš vaikino kavą.
-Eiii,-nepatenkintas suriko ir pradėjo eit link manęs.
-Man jos labiau reik,-parodžiau liežuvį ir greit išgėriau visą kavą,-o dabar galim važiuoti,-nubėgau į mašiną ir atsisėdau į vairuotojo vietą. 

Po parduotuves pravaikščiojome daug ilgiau nei tikėjausi. Apie pirmą valandą sėdėjau savo kambarį ir tiesinausi nesenai nudažytus turkio spalvos plaukus kurie, tikiuosi, kad tiko prie suknelės kurią išsirinkau.

Per valandą pasiruošiau ir nužvelgiau save veidrodyje. Ilga kūno spalvos suknelė, nė kiek nedengianti nugaros, kūno spalvos aukštakulniai, lengvas makiažas ir lengvai krentantys plaukai. Jau senai nesijaučiau tokia graži. Atsidariau stalčių ir pradėjau ant kojų segtis diržus su ginklais. Suknelė labai apribojo jų kiekį, bet tikrai neketinau važiuoti kažkur nesijausdama nors minimaliai saugi. Nusileidau į apačią ir pamačiau Erlandą su kostiumu kalbanti telefonu. Turiu pripažinti jis atrodė neblogai. Vaikinas atsisuko į mane ir nusišypsojo.
-Atrodai nuostabiai.
-Aha o tu vis dar dramblys,-suprunksščiau ir nuėjau atsisėsti į mašiną. Erlandas atėjo po poros minučių.
-Nejaugi aš rimtai toks storas?-jis paklausė užkūręs mašiną.
-Klausyk ką durnė sako,-nusijuokiau ir stebėjau pro langą lekenčius vaizdus. Jaučiausi rami žinodama jog ten nesutiksiu jokių pažįstamų nes jie visi metė purvinus reikalus.

2