Įslaptinta 3 (Baigta)

12

Sustojau prie elektroninių prekių parduotuvės. Čia ketinau palikti krūvą pinigų, bet kam rūpi. Turbūt atrodžiau kaip beaprotė, bet nupirkau 26 telefonus, du plačiaekranius televizorius, žaidimų konsolę ir žaidimų kompaktus, su darbuotojo pagalba viską sutalpinau į mašiną, tai atrodė daug sunkiau nei buvo. Dar kartą padėkojusi darbuotojui nuvažiavau ten, kur jau senai norėjau apsilankyt. Iėjau į pastatą ir mane pasitiko kelių mažų vaikų žvilgsniai. Jie iškart nubėgo tolyn.
-Sveiki, jūs turbūt Izabelė,-mano dėmesį atkreipė moteris, kuri čia dirba.
-Taip, atvežiau daiktų kaip ir tarėmės,-nusišypsojau. Moteris pakvietė merginą apie keturiolikos metų, kad padėtu viską sunešti.

Visą dieną praleidau vaikų namuose. Kai buvau maža mes su mama čia lankydavomies, dabar noriu padėt kuo galėdama daugiau.

Grįžau namo vos pavilkdama kojas kurias skaudėjo. Vos įėjau į namus kritau ant sofos ir net neketinau pajudėti.
-Taip ir ketini gulėti?-pakėliau galvą ir pamačiau Raido snukį.
-Netrugdyk mano poilsio,-nepatenkinta suburbėjau ir užsimerkiau.
-Turiu geresnių pasiūlymų poilsiui,-pakėliau galvą susidomėjusi ir pamačiau veidą kuris nežada nieko gero.
-Pavyzdžiui?-pakėliau antakį nepatikliai pažiūrėdama į vaikiną. Raidas nuėjo prie spintelės ir iš jos ištraukė pora butelių alkoholio, įjungė muziką ir į stiklines įpylė gėrimą, kuris tuoj nudegins mano gerklę.

Pramerkiau akis su dideliu galvos skausmu. Neprisimenu nieko ką vakar vakare darėme. Sujudėjau apsiversti ant kito šono ir supratau, kad aš be rūbų. Staigiai atsisėdau ir pasižiūrėjau į Raidą kuris ramiai miegojo šalia manęs. Kažkas aukštai manęs nekenčia. Kuo tyliau susiradau savo rūbus ir apsirengus pasišalinau iš kambario. Šūdas, šūdas, šūdas. Ką dabar daryt? Eiti pasitikrinti ar neužsikrėčiau kažkokia liga. Ne, pirma reikia susirast kontraceptikų. Iškuičiau visą vaistinėlę kol pagaliau radau tas prakeiktas tabletes. Viena problema mažiau, tikiuosi. Atsisėdau svetainėje ant sofos ir užsimerkiau. Štai kas nutinka kai prisileidžiu kitus arčiau. Padariau klaidą grįždama čia, didelę klaidą. Nuėjau į virtuvę ir isipyliau vandens į puoduką. Išgėrus visą vandenį susinervinau ir mečiau puoduką į sieną. Atsirėmiau rankomis į spintelę ir giliai kvėpavau bandydana nusiraminti. Nubėgau į rūsį ir be jokių pirštinių pradėjau trankyti bokso kriaušę tikėdamasi bent taip nusiraminti. Man reikia dingti, buvo daug geriau kai neturėjau draugų ir prie ko prisirišti. Aišku pripažįstu jausti kitų meilę yra gera, bet tai mane tik silpnina ir trukdo. Kai nusiraminau ir galėjau mąstyti sklandžiai nusprendžiau ką darysiu. Iš seifo pasiėmiau ginklų, nuėjus į savo kambarį persirengiau patogesniais rūbais ir kuo tyliau isėdau į mašiną. Važiuoti toli nereikėjo. Apsauginis prie restorano durų iš kart mane pažino ir leido praeit. Nieko nelaukus nuėjau į Neikanto kabinetą. Enzo tėvas kaip visada mane iškart priėmė.
-Ačiū, kad priėmėte, bet aš atvažiavau trumpam su reikalu. Man reikia užduoties,-vyras iškart suprato apie ką kalbu ir linktelėjo galva.
-Manau turėtu būt dar viena,-jis atsidarė stalčių ir ištraukęs aplanką padavė man,-nieko ypatingo, bet čia viskas ką galiu pasiūlyti.
-Jei gausite daugiau, praneškite,-nusišypsojau ir pakilus nuo kėdės išėjau iš pastato. Įsėdusi į mašiną pasižiūrėjau į aplanką. Ten buvo surašyta visa informacija kurios man reikėjo. Būtent taip kaip man patinka.