Įslaptinta 3 (Baigta)

8

Paskutinis dalykas kurį jaučiau buvo nežmoniškas skausmas kojoje.
Mašinos variklis ir nuolatinis siūbavimas, kur aš? Kas mane sekė? Ar jie ketina mane dabar nužudyt? Klausimai sukosi galvoje, bet neturėjau atsakymų. Bandžiau pramerkti akis, bet jos tarsi sulipusios. Mašina sustojo. Girdėjau kaip kažkas atidaro dureles, pajaučiau kažkieno rankas keliančias mane. Jeigu galėčiau spyrčiau tam asilui kuris neša mane. Galvą suskaudo ir vėl praradau samonę.

Pramerkiau akis, nieko negalėjau įžiūrėti nes buvo labai tamsu. Supratau tik tai jog guliu lovoje. Ketinau atsikelti ir išsiaiškinti kur esu, bet vos pajudėjus suskaudo koją. Nusiklojau kaldrą ir pamačiau savo koją gipse.
-Kas čia per šūdas!!??-sušukau ir staigiai užsidengiau burną, telieka tikėtis, kad niekas neišgirdo. Išgirdau žingsnius ir iškart atsiguliau apsimesdama jog miegų. Ginklai iš manęs buvo eilinį kartą atimti. Patalpos durys prasivėrė ir pro duris į kambarį pateko šiek tiek šviesos. Iškart atpažinau kur esu ir bandžiau susilaikyti nesurikus iš nevilties. 
-Žinau, kad nemiegi,-pasigirdo Eido balsas.
-Nieko tu nežinai,-suurzgiau nepatenkinta,-išvis kodėl aš čia?
-Šitą paliksiu aiškinti princui ant žirgo,-blondinas pavartė akis,-nieko neskauda?-pasiteiravo atsisėsdamas ant kėdės šalia.
-Nope,-pamelavau.
-Tada gerai, jeigu kas, kviesk, ir būk gera, nelipk iš lovos,-jis rimtai pasižiūrėjo į mane ir išėjo iš kambario. Manęs likimas nekenčia , aš ir vėl šiuose namuose...

Gulėjau apie valandą kol durys vėl atsidarė. Šį kartą pamačiau Enzo. Pavarčiau akis ir garsiai atsidusau.
-Kaip jautiesi?-paklausė tarsi jam rūpėtu.
-Leisk pagalvot, turbūt kaip patekus į avariją!-sušukau nepatenkinta.
-Nereikia rėkt. Ir aš atsiprašau,-jis nuleido galvą.
-O aš ne,-visiškai neturėjau noro su juo šnekėti,-tai paaiškinsi už kokias savo nuodėmes atsiprašinėji?
-Tai aš tave sekiau,-jis nežiūrėjo man į akis, ir jis gerai darė nes kitaip būčiau jam galvą nurovus.
-Tai per tave aš patekau į ta sušiktą avariją,-stengiausi kalbėti labai ramiai.
-Taip,-jis prisipažino.
-Tokiu atveju aš tau sulaužysiu koją, kad žinotum koks tai jausmas.
-Aš neverčiau tave viršyit greitį kaip išprotėjusiai.
-Ak tai aš išprotėjus, kas persekioja žmones kurie tiesiog važiuoja namo? Jeigu čia ir yra kas nors išprotėjas tai tik tu,-sukryžiavau rankas.
-Balandėliai tyliau!!!-ka-kas sušuko mum taip dar labiau mane supykdydamas.
-Pirma, dar kartą taip pavadinsi mane, aš atšliažiu pas tave kai tu miegosi ir suleisiu kažko ką rasiu pas Eida, o antra neaiškink ką man daryt!!-sušukau kaip galėdama garsiau, akies krašteliu mačiau kaip Enzo nusišypso,-tai kada galėsiu dinkt iš čia,-atsisukau į vaikiną ir šypsena nuo jo veido akimirksniu dingo.
-Nežinau, Eidas čia daktaras ir jis tai nuspres,-jam tai pasakius pavarčiau akis iš nepasitenkinimo,-bet jeigu nori galiu tave kažkur nusivešt, tik turėtum būt labai atsargi,-šis pasiūlimas mane viliojo, bet aš nenorėjau niekur su juo važiuot, bet ir nenoriu čia sėdėt. Mano mintyse vyko karas, kuris turėjo nusprest ar man sutikt su pasiūlimu ar ne, bet man net nesuvokus savo veiksmų linktelėjau galva sutikdama.
-Gerai, tada palauk čia, tuoj atnešiu rūbu ir galėsime važiuot,-jis šiek tiek šyptelėjo ir išėjo iš kambario.
-Tarsi galėčiau kažkur eit,-pasakiau sau. Po kelių minučių į kambarį grįžo Enzo su rūbais. Atsisėdau lovoje ir pasiėmiau iš jo rūbus.
-Gal bent jau nusisuktum,-pakėliau antakį žiūrėdama į jį. Vaikinas greit nusisuko ir aš kaip galėdama greičiau persirengiau. Atsisukau į Enzo norėdama pasakyt jog aš pasiruošusi, bet tai ką pamačiau sukėlė man juoką, jis žiūrėjo į mane per veidrodį ir šypsojosi.
-Iškrypėlis,-pavarčiau akis.
-Tik dėl tavęs,-jis mirktelėjo atsisukdamas į mane, o aš eilinį kartą pavarčiau akis,-nevartyk akių nes iškris,-jis nusišypsojo.
-Einam tik greičiau,-atsistojau pasilaikydama už stelelio šalia lovos.
-Mum reik greit dinkt iš čia greičiau kol niekas nepamatė,-vaikinas atsuko man nugarą ir šiaip ne taip aš užlipau. Tai buvo absurdiška ir kvaila, bet tuo pačiu ir linksma.

Prisipažįstu apleidau wp ir šiandien vos nepamiršau ikelt šitos dalies... Kas man darosi.