Įslaptinta 3 (Baigta)

15

-Bet aš to nedarysiu, jei...-jis nutesė tikėdamasis jog taip mane panervins,-jei dirbsi man.
-Kas man iš to?-sukryžiavau rankas ant krūtinės ir stebėjau to vyro judesius.
-Daug pinigų,-jis nusišypsojo nes manė jog tai mane sudomins.
-Ne ačiū,-pašaipiai nusijuokiau ir jau ketinau išeiti.
-Tai ko tu nori?-vyras mane sustabdė.
-Tapti šaltesnė už ledą,-juokais pasakiau.
-Tuomet tebūnie,-jis čia tipo rimtai? Aš tik pajuokavau. Bet jugi neskaudės pažiūrėti ką jis turi pasiūlyti.
-Gerai, sutinku,-Išsišiepiau ir sudribau vienam iš fotelių.
-Beje kaip man tave vadinti?-paklausė vyras atsisėsdamas ir žvelgdamas į klubą.
-Deabrua,-pažvelgiau į visus tuos šokančius žmones. Vyras atsisuko į mane netikėdamas.
-Juokauji?
-Nė kiek,-nusišypsojau iš jo sutrikusio veido.
-Na tuomet malonu pagaliau susipažinti ir dirbti kartu,-jam tai pasakius kažkas pasibeldė į duris,--užeikite,-į kambarį įėjo kažkur mano metų vaikinas.
-Čia iš jo dar viena užduotis, šiandien turi padaryta iki vidurnakčio,-vaikinas ištiesė kažkokius lapus.
-Bet iki vidurnakčio liko keturios valandos, jis turbūt išprotėjo,-pasiuto vyras kurio vardo taip ir negavau progos paklausti,-gerai eik lauk, Deabrua, pati girdėjai ką jis sakė, gal norėtum šiandiena darbelio,-jis nusišypsojo tiesdamas man lapus. Paėmiau juos ir peržvelgiau, tai tebuvo paprasta užduotis nužudyti kažkokį senį.
-Žinoma, kodėl gi ne, be to kuo jūs vardu?
-Ignotas,-jis pasakė ir aš jau ketinau išeiti kai į kambarį sugrįžo tas pats vaikinas.
-Jis katik įėjo į klubą,-tas vaikinukas buvo visas uždusęs, turbūt nedaug sportuoja jei net pabėgioti negali.
-Jei jis čia tai tau tik geriau,-Ignotas atsisuko į mane,-pasiimk ginklų ir kas nors pakvieskite tą asilą čia,-vyras sušuko o aš nieko nelaukus pasiėmiau ginklų, atsistojau kambario gale kur nekliūnu visiems į akis. Po minutės į kambarį įėjo plikas vyras.
-Neketinu čia su tavim šnekėti, taigi Deabrua, daryk ką turi,-jam vos tai pasakius, nušoviau plikių,-net ranka nesudrebėjo,-Ignotas buvo nustebęs, bet man tai nerūpėjo.
-Toks mano darbas,-truktelėjau pečiais.
-Gerai. Kažkuris iš tų asilų už durų tau parodys kambarį kur tu apsistosi,-jis ištiesė man raktus nuo kambario ir aš nuėjau paskui vieną iš apsauginių. Tai aš tipo miegosiu klube? Jeigu negalėsiu užmigti dėl triukšmo susprogdinsiu visą garso aparatūrą klube. Iėjau į paprastą kambarį, su nedidele lova, staliuku, kėdė ir spinta. Nemanau, kad ketinu čia ilgai gyvent. Kadangi jau buvo vėloka, nieko nelaukus griuvau į lovą su visais rūbais ir užmigau.

Pabudau ryte ir supratau, kad man būtinai reik kažkokių rūbų. Atsikėliau iš lovos nuėjau į dušą ir susitvarkius patraukiau lauko durų link.
-Kur eini?-atsisukau į žmogų kuris šnekėjo su manim, tai buvo greičiausiai mano amžiaus vaikinas, gal šiek tiek vyresnis, jis buvo su juodais plėšytais džinsais ir balta aptempta maikute kuri puikiai išryškino jo ištreniruotą kūną o dėl trumpų rankovių galėjai matyt jo tatuiruotes ant rankų, rudi plaukai sukelti į viršų. Žodžiu tipo bad guy.
-Į lauką? Aklas tu?-paklausiau ir tęsiau savo kelionę.
-Niekas be Ignoto leidimo negali išeit iš čia, kaip čia dirbanti turėtum žinot,-ji paniekinamai nužvelgė mane, tarsi būčiau kokia kekšė.
-Atsiknisk,-nusišypsojau. Rudaplaukis timptelėjo mane už plaukų nugriaudamas ant žemės.
-Tu to nepadarei,-staigiai atsistojau ant kojų ir atsisukau į vaikiną kuris katik tapo mano priešu.