Nakties princesė

Pirmas skyrius

„Ar įmanoma suderinti karjerą ir asmeninį gyvenimą? Daugelis žinomų žmonių nuolat persistengia norėdami tai padaryti. Deja, galiausiai dauguma susimauna. Pridaro neapsakomai daug klaidų, kurios gali pakeisti viską devyniasdešimties laipsnių kampu. Kad ir kaip bebūtų gaila, gyvenime nėra trintuko, savo klaidų neištrinsi. Kiekvienas poelgis yra be gailesčio įrašomas į gyvenimo istoriją, kuri baigiasi žmogui mirus. Todėl savo istoriją privalome kurti kuo švaresnę, kad kitos kartos galėtų mumis didžiuotis.."

Mano pirštai grakščiai slydo kompiuterio klaviatūra, sukurdami ritmingą garsą. Akimis greit permečiau tekstą, nekėlusį man jokių jausmų. Rašiau šį straipsnį, norėdama gauti norimą darbą, bet nejaučiau jokios aistros tai darydama. Kiekvienas darbas privalo būti atliktas su žiupsneliu malonumo, begaliniu pasitenkinimu, kadangi tik taip bus išgaunamas geriausias rezultatas. Per prievartą daromos užduotys niekad nepadeda pasiekti aukštumų. Ilgesingai atsidusau bei nubraukiau užkritusius juodus plaukus nuo kaktos.

Tikriausiai niekad negausiu padoraus darbo ir man visą gyvenimą teks praleisti "Plaštakės" klube. Nors iš dalies galėjau rasti pliusų: nemirsiu iš bado, turėsiu stogą virš galvos. Galėsiu nusipirkti gražesnkių drabužių... Šios mintys truputėlį guodė, nors tai nebuvo gyvenimas, kokio norėjau. Visuomet svajodavau gyventi Manhatane, bet ne tokiomis aplinkybėmis.

Neiškentusi, uždariau savo nešiojamąjį kompiuterį. Padėtis buvo beviltiška. Negana to, kad nesugebėjau sukurpti nieko naudingo, dar pradėjau nervintis ir nuvertinti save. Juk niekad negaučiau to darbo, kadangi niekas nenori nežinomos rašytojos, kuri nebaigė universiteto. Todėl net neverta stengtis. Nesvarbu, kaip man betrūktų pinigų.

Nors, tiesą pasakius, puikiai žinojau iš kur gauti pinigų, bet tai buvo pats purviniausias būdas, koks tik galėjo būti. Pasirinkdama jį dariau nuodėmę, kuri buvo griežtai uždrausta. Niekad nebuvau bloga. Tikrai ne. Tačiau gyvenimas privertė priimti keistus sprendimus, nulėmusius tokį mano kelią. Tikrai keista, jog mergina rašanti apie švarią gyvenimo istoriją pati kiekvieną naktį tampa naktine plaštake, už ką savęs nekenčiau. Jeigu būtų kita išeitis, nedvejodama pasirinkčiau ją. Deja, tokios prabangos neturėjau.

Atsidusau iš nusivylimo.

- Labas, Nat! – staiga mano veide atsirado šypsena, išgirdus džiaugsmingą geriausios draugės Stefani balsą.

Pašokau nuo kėdės ir jau akimirksniu atsidūriau blondinės glėbyje. Mudvi šiek tiek pasiūbavome, mat nesimatėm ištisas dvi savaites. Stefani buvo pradedančioji dainininkė, kuri visą šį laiką buvo užsiėmusi su savo debiutiniu albumu. Neketinau trukdyti jai siekti savo svajonės, bet, kad ir kaip bebūtų, be galo jos pasiilgau. Taip stipriai dar nieko nesiilgėjau.

Po kelių akimirkų mudvi atsitraukėm viena nuo kitos. Nuo draugės veido nedingo šypsena, o didelės, mėlynos akys spindėjo iš džiaugsmo ir laimės. Blondinė dievino Niujorką, tad Los Andželas buvo tikra kankynė. Klimatas ten buvo pernelyg tvankus, tad grįžimas namo buvo tikra palaima. Neabejojau, jog mes dar atsigriebsim už prarastą laiką.

- Labai tavęs pasiilgau, - ištariau ir vėl pakliuvau į tą patį glėbį. – Matau Los Andželas tau patiko, - sarkastiškai sukikenau.

- Nepradėk, ten tiek daug reperių ar pradedančių aktorių, kad norisi vemti, - atsitraukusi permetė savo šviesius, tiesius plaukus į kitą pusę. – Peidž greit turėtų grįžti iš sporto salės.

- Puiku. Kol laukiam gurkštelėsim keletą kokteilių ir papasakosi visas smulkmenas kaip sekėsi, - klestelėjau ant sofutės.

Stefani pasitvarkiusi savo bambos nesiekiančią rožinę palaidinę prisijungė prie manęs. Mudvi greit paprašėme tarnaitės, kad padarytų mums tris margaritas ir atneštų užkandžių. Jeigu jau geri su Stef, be užkandos neapsieisi. Jau ne kartą teko klausytis moralų, kad geriau gerti pilnu skrandžiu, nes pasekmės bus skaudžios. Deja, ne retai mūsų tokie pasisėdėjimai baigdavosi skrandžio turinio atsikratymu ir apvemtais plaukais. Nejučiomis sukikenau dėl užplūdusių prisiminimų.