Nakties princesė

Aštuntas skyrius

- Kodėl tu taip elgiesi? – paklausiau Meto paklaikusiu balsu, jausdama kaip kūnas be paliovos drebėjo. – Juk aš tau patikau ar vis dar patinku. Neturėtum norėti manęs įskaudinti, nieko tau nepadariau... Viskas skamba nelogiškai, kodėl nori įskaudinti žmogų, kuris tau rūpi?

- Tu mane atstūmei kaip ir visos kitos merginos, – pareiškė, sunerdamas rankas po krūtine.

- Deja, tai ne mano problemos. Tikriausiai turėtum kažką keisti savyje. Ir be to širdžiai neįsakysi ką mylėti. – Pasišlykštėdama papurčiau galvą. – Dabar jau eisiu, nes mano artimieji nepatikės tavimi. Mano draugės žino apie tave, todėl netikėtų. Gabrielis taip pat. Jis puikiai žino kaip norėjai mus išskirti, todėl nemanau, kad patikės tavim.

- Rasiu įrodymų, nuo kurių, deja, neišeis pabėgti. Todėl permiegok su manim ir niekas nieko nesužinos. Moku saugoti paslaptis.

Rimtai? Kaip ir tada, kai pasisakiau, kad bijojau tamsos, o tu girtas išrėkei visam barui? Arba, kai Peidž jau antrą dieną sužinojo visas mano seksualines fantazijas? Na taip, ji geriausia draugė, bet to jau per daug. Metas buvo paskutinis žmogus, kuriuo pasitikėčiau. Net Sonis atrodė šimtus kartų patikimesnis, nors jo gerai nepažinojau. Tačiau, kad ir koks melagis Metas bebūtų, negalėjau rizikuoti visa savo reputacija. Tėvai manim dar labiau nusiviltų, nes niekad nebuvau saldainis, bet tai galutinai priblokštų. Peidž su Stefani negalėtų į mane pasižiūrėti, gal net išvarytų iš namų, o kur dar Gabrielis... Nors jam neberūpėjau, tačiau anksčiau jam tikrai patikau bei rūpėjau. Niekad nebuvau tokia pasileidusi ir nuolat kartodavau, kad aš ne kekšė.

Tik štai kur pasisuko gyvenimas...

Gal vertėjo sutikti? Nors šlykštėčiausi kiekvienu prisilietimu, tačiau tai tik seksas. Teko mylėtis su dar šlykštesniais seniais, kurie klaikiai aimanuodavo. Tie prisiminimai atnešė į mane tą šleikštulį, kurį jausdavau tą darydama. Giliai įkvėpusi tvankaus oro, pabandžiau juvyti tokias mintis šalin ir raminau save, kad tamsiaplaukis nėra senis. Nežinojau Meto galimybių, bet jis buvo vos dvejais metais už mane vyresnis. Todėl gal nebus taip blogai? Daugiausiai pusvalandis kančių, neatrodo labai sudėtinga. Viskas bus gerai. Ištversiu visa tai.

- Gerai, sutinku, - vaikinas akimirksniu apsidžiaugė. – BET, - griežtai pasakiau, o jis sustingo. – Tai bus tik seksas ir tu tylėsi, kaip gulėdamas kape. Jei ne, prisiekiu, tave sunaikinsiu. Turiu pažinčių, kas gali tave deportuoti iš valstijų.

- Puiku. Bet prie to keletą kartų apsisukti aplink stulpą.

- Tiek to jau, - pavarčiusi akis atsisukau į stulpą.

Dar niekad nebuvau šokusi striptizo, bet trauktis nebebuvo kur. Juk tai tik šokis. Apsisuki keletą kartų ir nusimeti visus drabužius. Nesudėtinga. Atsidususi priėjau prie stulpo, kol Metas atsisėdo ant kėdės. Apkabinau metalinį daiktą rankomis ir užlipau ant nedidelės pakylos. Šiek tiek pašokau bei apsisukau aplink. Nieko nelaukdama viena koja apglėbiau strypą. Akimirksniu dar kartą apsisukau ir nusimečiau švarkelį. Gundomai judėdama nusimečiau likusius drabužius, likau tik su juodais apatiniais ir aukštakulniais.

Lėtai pritūpiau, rankomis liesdama visą kūną. Mano pirštai judėjo šokio ritmu tai viršun tai apačion. Netrukus jie nusileido prie kelnaičių ir įlindo į jas. Stebėjau kaip vaikino adomo obuolys sudrebėjo, bet aš nieko nelaukdama sudejavau, vaidindama, kad liečiau klitorį. Vyrus jaudinti mokėjau, tad man tereikėjo tik užmerkti akis ir išrietus nugarą prisispausti prie stulpo. Apimta „aistros" geležiniu daiktu nusileidau žemyn, užversdama galvą. Kaipmat pasigirdo dar viena aimana, privertusi vaikiną net sudrebėti iš malonumo. Tikriausiai jau galvojo kaip turi mane savo glėbyje ir purvinais pirštais grabinėja kiekvieną lopinėlį.