The Pain Is Back| M. C |✔︎|

38

×Mitchel Cave ×

-Įpilkite dar vieną, ačiū, - prataręs, palinksiu galvą.
-Jaunuoli, manau jums užteks, - jis neįpila ir netrukus liepia man išeiti iš baro. Atsistoju ir mano vaizdas liejasi, bent staiga po parankę pasirodo Mariana.
-Sakiau tiek negerti,

Kol kas ji mano mergina. Gražūs rudi baisiai garbanoti plaukai, siekiantys jos pečius ir dar truputi žemiau. Ryškios mėlynos akys, su priklikuotom blakstienom. Nežinau ar tiksliai esu įsimylėjęs ją, bet jos grožis niekad niekam neprilygsta.
Netrukus ji pradeda vairuoti. Paliekam tą sušiktą barą, kuriame galiu būti savimi. Tuo kuris bėga nuo problemų.
Važiuojam apie dvi valandas, kadangi Mariana turi nuosavą namą, ten mes gyvenam. Dviejų aukštų, kiek mažesnis plotas. Su terasą ir dvejais miegamaisiais.

Įėjęs į kambarį, iškart krentu ir pajaučiu kaip miegas nori manęs.
Pailsėjęs kažkiek laiko, pajaučiu kaip Mariana guli mane apsikabinus. Ji mane myli taip stipriai, gaila, kad nemoku jos tiek mylėti.
-Gal norėtum kažkur nuvažiuot? - paklausia ji. Pagavus jos mintį, greitai palinksiu ir abudu paskubam apsirengti, bei išvažiuoti.
Pasileidžiam radiją ir abudu pagal ją darom judesiukus bei dainuojam. Ji įsuka į seną keliuką ir netrukus ten pamatome vykstantį vakarėlį. Tiksliau gatvės šokius, panašiai kaip per filmą "Pamišę dėl šokių" tik tiek, kad tai legalu. Senoji muzika skamba ir visi šoka kaip nori. Kol tuo tarpu Mariana pasigriebia mane ir prašo eiti pašokti su ją. Vis dėl to, nesu nei geras nei labai geras šokėjas, todėl net ir už pinigus neisiu darytis gėdos. Ji nueina ir netrukus pasigauna kažkokį vaikiną. Ji suka ratus ant jo, o tada jie abudu taip artimai ir prisiglaudę šoka. Jei Ella ten šoktų, aš jam tas dantis nuraučiau vietoje. Kantrybei pasibaigus, nuėjau prie jos ir jo. Ją patraukiau ir pažiūrėjau į blondiną. Jis mane pastūmė, o tada trenkiau į nosį. Visai kaip per filmus, jis nukrenta o tada griebia iš po kojų. Nukrentu ant žemės, jausdama kartų jausmą nugaroje. Parodau jam ranką, tai įrodymas koks silpnas esu. Mariana mane paima ir nuneša, ten kur sėdėjau.
-Atleisk man, aš nenorėjau, - Atsiprašau jos
-Tu nekaltas,- paėmusi servetėles valo man žaizdas ant nosies bei lūpos - Tai aš kalta, - ji pažiūri į mane ir aš jaučiuosi lyg septintame danguje. Paėmiau jos galvą rankomis, prispaudžiu jos lūpas prie savųjų. Netrukus ji atsisėda ir su manim pradeda kalbėti. Galėčiau su ją kalbėti valandų valandas. Tas švelnus ir nieko nereikalaujantis balsas.
Vis vien pasiilgau Ellos liepimu ir to švelnaus veido. Lyg nekalta, bet ir nusikaltus tūkstantį kartų, dievo įsakymams. O Mariana. Net gi, kas du mėnesius eina išpažinties. Na, bent jau taip sako.

Staiga ji paima mano ranką ir pradeda vestis lauk. Nesuprantu kas darosi. Tik nuėję iki automobilio, gaunu jos bučinius ant kaklo, o tada nueinam į galines sėdynės ir pradedam veiksmą. Štai kokia mūsų meilė. Abudu esame panašūs, nes bijome likti vieni.