Ištaisyta dalis.
Penktasis laiškas: įskaudinti žmonės blogiausi
Du tūkstančiai devynioliktųjų metų, liepos septyniolikta diena, trečiadienis
"Eržkėta,
Nebesi tu miela ir nebesi tu mano.
Su tavimi maniau, jog viskas bus kitaip, nes mėlynose tavo akyse įžvelgiau kiek daugiau, nei tik meilę gyvenimui, tačiau ir neaprėpiamo dydžio tamsą, grasinančią išsivežti, tuomet kodėl viskas gavosi ne taip, kaip tikėjausi aš?
Maniau mes turėjome kažką bendro, jog turėjome galimybę tapti tais įsimylėjėliais, apie kuriuos aš svajojau visą savo gyvenimą, apie kuriuos buvo rašoma knygose, kurias skaitydavo mano tėtis vėliais vakarais, tačiau nustojo, kuomet vieną dieną jis tiesiog dingo. Vėliau jis vėl grįžo ir vėliau jis vėl paliko, tačiau ne mane šįkart, o pasaulį. Nužudžiau ir jį, nes paliko mane vieną tada, kuomet man labiausiai jo reikėjo.
Rodos palikti mane ruošiesi ir tu, tačiau šito tau leisti negaliu. Žinai viską, matei viską. Matei mano visą šeimą: mano motiną, kurios gerklėję užstrigo rožės ir atrodė, tarsi ši norėjo jas suvalgyti, tačiau nesėkmingai, matei ir mano tėvą. Abu jie nusipelnė mirti. Motina nusipelnė rožių gerklėje, jog žinotų, kad į gerklę smengantys pastarųjų spygliai skaudėjo lygiai taip pat, kaip man skaudėjo jos smūgiai, ji niekuomet daugiau manęs neskaudins. Tėvas – jis niekuomet manęs nebepaliks, nes nebeturi jis kojų.
Tu apgavai mane, Eržkėta. Gaila, kad tik dabar supratau, jog tu nesi princesė, įkalinta bokšte, kurią reikia išgelbėti nuo drakono. Tu tik dar vienas drakonas.
Tavo plaukai kvėpėjo rožėmis, kartais kvėpėjai ir tu ir aš turėjau suprasti, jog esi tik antra mano motinos kopija, kadangi ir ji kvėpėjo rožėmis. Priminei viską, ką padariau ir pirmą kartą gyvenime maniau, jog prisiminimai yra gerai, tačiau įrodei, jog prisiminimus reikia žudyti.
Mano tėvai manęs nemylėjo, kodėl manęs negalėjai mylėti ir tu?
Tėvų vienintelė pareiga tėra mylėti savo vaikus, tik tiek, prašau nedaug, tačiau jeigu jie tos pareigos vykdyti negalėjo - vadinasi gyventi jiems nereikia. Tu irgi privalėjai mylėti tik mane.
Kaip gaila, jog tavo klyksmas buvo stipresnis už tavo meilę man.
-M"
YOU ARE READING
Laiškai apie Mirtį | ✔
Short StorySavaitės kelionė į skaisčiais saulės spinduliais apibarstytą Turkiją Eržkėtai atrodo kaip idealus ketinimas praleisti savo artėjantį gimtadienį. Nes kas geriau, nei naujos pažintys, nuotykiai, galbūt netgi jaunatviškas, pilnas kvailysčių, trumpas ro...
