Praskleidus užuolaidas

mAmA

Visada griežtai į savo išvaizdą žiūrėjusi Mama, sulaukusi trisdešimt ketverių, ėmė vengti žiūrėti į veidrodį. Atsiradusios menkutės raukšlelės be galo ją skaudino, kaip ir tai, kad apsirengusi taip, kaip mėgo rengtis, būdama jaunesnė, jau atrodydavo juokingai besivaikanti vaikiškų madų. Mokykloje jai rengtis panašiai, kaip jos paauglės mokinės, jau netiko. Tarsi to būtų negana, ji ėmė pavydžiai žiūrėti į savo paauglystės sulaukusią Dukrą, kuri buvo pačiame savo grožio žydėjime.

Mama, nemėgo rodyti savo jausmų, jei aplink nebūdavo žmonių, kurie buvo įsitikinę, jog ji - pats šilčiausias kada nors jų sutiktas žmogus. Ji nemėgo rėkti ar pykti, tačiau lygiai taip pat nemėgo ir apkabinti. Moteris buvo tiesiog šalta.

Žinoma, ji išgyveno ir įprastas motinų problemas. Sąskaitos, pinigai, dėmesys vaikams ir vyrui, namai, pievelė, Šuo ir Katė nedarė jos gyvenimo lengvesniu. Mama neturėjo ypatingų pomėgių, kurie padėtų jai atsipalaiduoti po darbo ir namų ruošos, todėl ilgainiui darėsi tikras nervų kamuolys.

Tol, kol atsirado jis.

Jis išplito pamažu - iš pradžių namie būdavo tik per vakarėlius, vėliau - retkarčiais užsukdavo per vakarienę. Svečiuodavosi vis dažniau ir dažniau, kol ilgainiui nė nebeišeidavo iš namų, o jei netyčia jo nelikdavo - mama parsinešdavo namo naują. Jis darėsi vis stipresnis ir stipresnis.

Hobių vietoje mama turėjo tuščią skyrių ir alkoholis ilgainiui visiškai ją užpildė.

Tobula mama, uždariusi duris nuo kaimynų akių, nusispyrusi batus išsitraukdavo butelį bet kokio namie turimo alkoholio ir vakarodavo su juo. Girta ji sėdėdavo virtuvėje ant grindų ir skaitydama senus romanus kvatodavosi iš apgailėtino savo gyvenimo.

Mama nebuvo tobula, ne.

Sugadinta senos kaip pasaulis nuodėmės

Butelio vyno, brendžio ar viskio.