Gyvenimas varė Sūnų iš proto.
Jis nesuprato, kaip veikia pasaulis. Jis nesuvokė, kaip veikia šeima.Jis nebuvo tikras, kad jo buvo įprasta.
Vieninteliai šviesūs dalykai paauglio gyvenime buvo futbolas ir jaunėlė sesuo. Futbolas - nes jis suteikė vilties gauti kokią nors pusėtiną stipendiją tolesniame universitete ir dingti kuo toliau iš šių namų. Sesuo - nes ją Sūnus be galo mylėjo.
Visa kita jam atrodė keista, nelogiška ir nenormalu.
Mamai ėmus gerti, o Tėčiui - susitikinėti su visokio plauko moterimis nebe moteliuose ar darbo kabinete, o jų pačių namuose, tiksliau - tėvų miegamajame, vaikino suvokimas apie šeimą šiek tiek pasikeitė. Namie gaminto maisto jis nelabai begaudavo, tekdavo tenkintis Kentukio kepta vištiena ar Makdonaldo mėsainiais. Be to, jis įprato klausytis, kaip apačioje tarška stiklinė tara arba šoniniame kambaryje girdisi svetimos moters juokas.
Septyniolikmetis nežinojo, kaip dingti ir nieko nebegirdėti, todėl visa, ką jis darė namie, buvo sėdėjimas kambaryje žaidžiant kompiuterinius žaidimus, garsios muzikos klausymasis per ausines ir marihuanos rūkymas. Dažniausiai visi trys kartu.
Tėvai žinojo, kad Sūnus rūko, ir kad rūko ne prekybos centro cigaretes, tačiau jie neturėjo jėgų jam uždrausti. Vaikinui atrodė, kad jie lengvinasi gyvenimą ne itin skaisčiai, tai kodėl jo būdas jiems galėtų netikti? Marihuana ne blogiau, nei litras alkoholio ketvirtą valandą dienos.
Taip gyveno Sūnus,
Besistengiantis pabėgti kuo toliau
Bent jau kvaišalų pagalba.
