Praskleidus užuolaidas

SūNuS

Sūnus buvo sportininkas.

Jį, dar vaiką, Tėtis nuvedė į futbolo būrelį ir būtent ten jis pasiliko visam likusiam mokyklos gyvenimui. Sūnus dievino futbolą, spardyti kamuolį jam buvo didžiausia palaima, maža to - tai jam puikiai sekėsi. Per trylika metų žaidimo jis ir sportas tapo neatsiejama visuma.

Vaikinas buvo gražus. Iš tėčio paveldėjęs aukštą ūgį ir tvirtą sudėjimą, iš mamos - švelnius bruožus ir ryškias, mėlynas akis, septyniolikmetis tikrai buvo vienas tų, į kuriuos miela žiūrėti. Žinoma, nuolatinės mankštos namie ir sporto salėje taip pat išėjo į naudą.

Nepaisant futbolininko statuso, Sūnus uoliai mokėsi ir mokytojai juo džiaugėsi. Vaikinas turėjo draugų iš komandos, tačiau ne tiek daug, kiek būtų galima pamanyti. Kita vertus, jis daug laiko praleisdavo su savo seserimi, visi aplinkiniai matė, jog tiedu - patys geriausi draugai. Kam reikia daugiau, turint tokią nuostabią šeimą?

Kaimynai nebuvo matę Sūnaus, parsivedančio namo panelę, tačiau kiekvienas jų buvo tikras, kad vaikinas turi tokią turėti - jis buvo tiesiog per nuostabus, kad kažkas nepastebėtų jo potencialo, ypač romantiškos paauglystės fazėje. Galų gale visi nusprendė, kad vaikinas galbūt tiesiog pernelyg išrankus - kas gi nenorėtų tokio jaunikio?

Toks buvo Sūnus -

Sportuojantis laimingas berniukas,

Labiau už viską mylintis namus