Dukra buvo be galo pozityvi mergaitė. Mokykloje ją visi vadino šypsenėle, mat penkiolikmetė nuolatos šypsojosi. Ji buvo tolerantiškiausias miestelio žmogus, draugavo su absoliučiai visais. Dar ji lankė šokius, dailę ir gamtininkų būrelį.
Mergaitės buvo pilna visur.
Mokytojai ją statydavo kaip pavyzdį, tėvai girdavosi ja kaimynams, draugai džiaugėsi turėdami ją savo būryje. Dukros buvo tiesiog neįmanoma nemylėti.
Ji rūpinosi visais - močiutėmis, kurioms sunku įžiūrėti autobusų tvarkaraščius, vaikais, bijančiais eiti per perėją, seneliais, vienišai spoksančius pro senelių namų langus, ji rūpinosi Šunimi ir Kate, kuriuos turėjo namuose, benamiais gyvūnais kaimynystėje ir net visais namų augalais.
Dukra rūpinosi net Sūnumi - pastebėjusi, kad brolis sulyso, ji ėmė gaminti maistą namie, ir, nors pirmi kartai buvo gana prisvilę, vėlesnius bandymus vainikavo sėkmė ir dabar jiedu visada valgydavo namie gamintą vakarienę. Dukra kartu su juo aiškindavosi viską, ko nesuprasdavo, pasakodavo jam apie savo dienas ir mainais į tai išklausydavo jo problemas.
Dukra buvo be galo geras ir atviras žmogus,
Aktyvi ir miela mergaitė
Be kita ko, labai graži
