next Door Daddy

Part 1

Next door Daddy

Įžanga

Eilinį kartą griaužiau savo mėlyną tušinuką bandydama išspausti bent kelis sakinius savo knygai kurią turėjau pabaigti iki liepos mėnesio, leidykla ir taip jau leido pratęsti šį pusmetį. Kairia  ranka įsirėmusi į stalą lingavau į ausinukuose skambančios Jax Jones, Years & Years - Play dainos taktą bandydama nors truputėlį susikaupti. Nors galvoje mintys duzgė tarsi pasiutusių širšių avilys tai buvo beveik neįmanoma. Pažvelgiau pro langą į kitoje pusėje esančio namo kiemą, puikiai žinojau koks dabar laikas. Devinta valanda ryto, rutina niekada nesikeičia septintą  jis visada išeina pasislėpęs po mėlynu chalatu, bei kavos puodeliu,  pasiimti rytinio laikraščio, apie aštuntą ryto pas jį ateina auklė prižiūrėti jo sūnaus. O devintą jis tekinas bėga pats į savo automobilį ir skuba į darbą, grįžta tik vėlai vakare laisvadienis sekmadienis. Ir taip jau pusė metų nuo pat tada, kai čia atsikėliau gyventi. Niekada jo taip ir neužkalbinau nors ir norėjau daugybę kartų kelis kartus mudu prasilenkėme vietinėje parduotuvėje, kartą ryte starbucks kavinėje stovėjau už jo eileje uostydama jo odekoloną po skutimosi ir dar kartą susikirtome pašto poste atsiimant registruotus laiškus nė karto jis manęs neatpažino ir nekreipė į mane jokio dėmesio. Aš net nežinau jo vardo ar ką jis dirba, niekada nemačiau jokios merginos ateinant ar sugrįžtant su juo, tik aukle kuri prižiūri jo vaiką ir namus. Bet vis tiek buvau tarsi apsėsta jo, man vos jį pamačius negaliu atitraukti akių stebiu jį pro langą ir pamirštu ką dariusi iki tol visai kaip ir dabar. Kartais jaučiuosi tarsi persekiotoja. Šiandien jis vilkėjo vyšninės spalvos marškinius ir paprastus mėlynus lengvai plėšytus džinsus atrodė, kad jo laukia tiesiog paprasta diena darbe,  o kai jis vilki plieno spalvos kostiumą ir tamsiai mėlyna šlipsą manau yra pasirengęs rimtai dienai ir tai turbūt tarsi sėkmes simbolis. Įsivaizdavau, kad jis yra verslo žmogus. Jis apkabino berniuką ir paglostęs jam galvą įlipo į savo naujos laidos juodą BMW automobilį ir išvažiavo. Berniukas stipriai jam mojavo savo rankute kol šis nuvažiavo į pagrindinę gatvę ir dingo. Berniukas nuleidęs galvą davė savo rankute senyvai moteriškei ir tuodu nuėjo į namą. Paleidau užuolaidą ir nunarinau žvilgsnį atgal į sąsiuvinio lapą kuriame turėjau parašyti ką nors, bet ką kas šauna į galvą, bet nuo to laiko kai mintyse apsigyveno šis vyras aš tiesiog praradau suvokimą ką reiškia apskritai rašyti ir paleisti mintis į laisvę. Krūptelėjau nuo beldimo į paradines duris, tai turbūt Hana mano draugė nuo vaikystės ji dažnai užsuka pas mane kavos prieš darbą. Tingiai atsistojusi nuo kėdės nuėjau prie durų. Pažvelgiau pro akutę ten tebuvo paštininkas Pijus.

-Panelė Alisa kaip visada graži. -Pijus plačiai man nusišypsojo, jis buvo beveik šešiasdešimt penkerių jam liko vos keli mėnesiai iki kol galės išeiti į pensiją ir mėgautis užsitarnautu poilsiu, mielas senukas, visada turi ką įdomaus papasakoti.

-Labas rytas ačiū  Pijau,  ir ačiū už laiškus. Gal arbatos pertraukėlei pasiliksi? -paklausiau imdama iš jo drebančios rankos esamus laiškus.

-Labai norėčiau, bet daug darbo šiandien. Turiu paskubėti panele Alisa laiškai patys neišvaikščios. -jis nusijuokė tuomet  ištiesė dar vieną laišką ir padavė man. -iki pasimatymo Alisa.

-Iki Pijau geros jums dienos žiūrėkite neperšalkite šiandien vėjuota. -riktelėjau jam idant mano kiemo takeliu, jis atsisukęs man šyptelėjo ir pamojo ranka. Uždariau savo duris ir grįžau prie savo darbo vietos, atsisėdau ir pradėjau plėšyti laiškus. Vienas laiškas buvo vandens sąskaita, kitas banko ataskaita ir jau pradėjau plėšti trečią laišką kai pastebėjau, kad ne mano vardu žymėtas. Tai buvo Danieliaus Dagio vardu. Akimirką pasimečiau iki kol pamačiau namo adresą tai buvo namo kita pus mano. Sėdėjau ir spoksojau į laišką. Ką tik suvokiau, kad vyro kuri stebiu dieną iš dienos ir niekada neužkalbinu vardas ir pavardė buvo mano rankose, kaip ir galimybė pirmą kartą pasisveikinti akis į akį kas ten žino gal tai mano šansas ir jis mane pagaliau pastebės.