Part 2

124 7 0
                                    

1 Skyrius

Jau buvo beveik aštunta vakaro jis vis dar negrįžo, abejoju ar šiandien dar pavyks jam jį atiduoti. Pažvelgiau į laišką gulintį ant mano kavos stalelio, pasitraukiau nuo lango ir sukritau į savo sofkutę, turbūt protingiausia būtų jam jį atiduoti ryt iš ryto prieš jam išskubant į darbą. Mano mobilusis suskambo greta esančio laiško, paėmusi jį pamačiau mamos numerį.

-Labas mama, kas nutiko?

-Alisa kaip laikaisi? -ji džiūgavo buvo girdėti jos balse.

-Taip pat. Kas nutiko jaučiu tavo džiugesį, net per telefoną. -šyptelėjau ir atsilošiau sofoje paėmiau pagalvėlę ir pasidėjau sau ant kelių.

-Spėk ką tu veiksi diena po rytojaus. -prikandau lūpą net neįsivaizdavau apie ką ji kalba.

-Mama kas vyksta?

-Tavo sesuo išteka. -ji cyptelėjo, o aš staigiai atsistojau nuo sofos.

-Ką su kuo kada? -galvoje dūžgė šimtai klausimų.

-Už to italo su kuriuo ji jau beveik dvejus metus. Klausyk žinau, kad tau tai netikėta, bet ji tikrai norėtų, kad būtum su ja jos šventėje. -abejojau su seserimi nesikalbėjau beveik dvejus metus, nuo tada kai sužinojau, kad ji susitikinėjo su mano vaikinu man už nugaros. Susiraukiau savo veidą daug maž įsivaizdavau kaip dabar atrodo jei mama kviečia mane nieko nežinant Andrėjai.

-Jei ji taip nori, kad ten būčiau kodėl ji pati manęs nekviečia ir kodėl taip staiga?

-Alisa atsiunčiau tau bilietus į Venecija po ryt tavo elktroniniame pašte. Paaiškinsiu tau vėliau kai būsi čia. Eik pakuotis daiktų pasimatysime ten. -ji nutraukė pokalbį. Šaunu sesuo išteka, surzgiau ir numetusi telefoną ant stalelio nuėjau į kambarį. Pripažinsiu nebuvau pats tvarkingiausias žmogus visur mėtėsi mano drabužiai, viename ir kitame kambario gale gulėjo mano šlepetės. Kaip po galais aš sugebu taip sujaukti savo kambarį kuriame būnu tiek mažai laiko? Truktelėjusi pečiais atsidariau savo nedidele drabužinę ir apsižvalgiau. Nusivyliau savo stiliumi, niekas prie nieko nesiderino pirkdavau drabužius negalvodama tiesiog tik dėl to, kad man patikdavo spalva ar raštas ir dabar reziumė rezultatas toks, kad šitame spalvų ir raštų chaose neturėjau nieko ką galėčiau vilkėti sesers vestuvėse ir atrodyti padoriai. Teks važiuoti apsipirkti ir vėl. Vis dėl to ištraukusi kelias poras džinsų bei vieną kitą palaidinę iš spintos visa tai numečiau ant savo dvigulės lovos, nuėjusi į tualetą pasigriebiau savo makiažo maišelį ir kelias poras batelių viską sukroviau į lagaminą. Rytoj visa tai užbaigsiu, kodėl viskas rytoj svarsčiau, laiškas, apsipirkimas ir tuomet pasiruošimas kelionei apie kurią nė negalvojau dar prieš valandą. Atbula kritau ant lovos ir garsiai atsidusau, jaučiausi pavargusi, bandymas išspausti ką nors parašyti savo knygai vargino, tuomet Danielius kaimynas kuris gyvena kita pus gatvės, kodėl aš buvau taip juo susidomėjusi, net pati sau negalėjau atsakyti į šį klausima. Jo žydros liūdnos akys kurias pastebėjau prasilenkdama parduotuvėje įstrigo mano galvoje, tvirtas kampainas žandikaulis ir lengvomis bangelėmis krentantys jo plaukai mane pakirto, nepajėgiau jo išmesti iš galvos. Ši trauka tam vyrui buvo stipri ir nepaaiškinama, bet kas aš tokia jis nė karto į mane nė nepažvelgė, o tos kvailos svajonės trukdė man gyventi. Stebėjau į nuotraukas kurios kabojo ant mano sienos virš lovos ir tos švelnios šviesos lemputės aplink, akimirkai užmerkiau sunkias akis.

Prabudau tik ryte, pašokau iš lovos supratusi, kad taip vakar ir užmigau su visais drabužiais. Pažvelgiau į laikrodį ant sienos jau buvo pusė devintos. -Šudas. Susikeikiau jis jau turbūt bus išvažiavęs. Nuskuodžiau į svetainę pagriebiau laišką, bei telefoną nuo stalelio ir išdėjau pro duris palikdama jas praviras. Mačiau jį jau einantį link automobilio. Jis šiandien vilkėjo savo kostiumą buvo pasitempęs ir grakštus. Rankoje nešėsi juodą portfelį ir kalbėjosi telefonu, pagreitinau žingsnius beveik jau bėgau, įėjusi pro vartelius šuktelėjau jį vardu.

-Danielius? -jis atsisuko mano pusėn ir  nutraukęs pokalbį patraukė telefoną šalin.

-Taip, o jus kas?

-Alisa gyvenu kitoje pusėje jūsų. -jis į mane žvelgė savo giliomis akimis atrodė stipriai skuba ir yra įsitempęs. Nuo jo dvelkė citrusinio muskuso kvapas kas privertė mano pilvą tiesiog susitraukti į gniutulą, burna išdžiuvo ir akimirkai užsimiršau ko atėjusi .

-Klausykite Alisa aš labai skubu kuo galėčiau jums padėti? -rankoje gniaužiau laišką.

-Ak taip atsiprašau, tiesiog vakar paštininkas per klaidą man padavė jums siųstą laišką. -ištiesiau jam laišką. Jis paėmė jį net nežiūrėdamas į mane.

-Ačiū. -pasisuko ir įsėdo į savo automobilį. Užkūręs variklį išvažiavo iš kiemo pamojęs ranką sūnui, stovėjau beveik išsižiojusi. Ir tai viskas ačiū. Pasigirdo beldimas pasisukau namo pusėn, prie lango buvo berniukas jis beldė savo maža rankute , kad atkreipčiau į jį dėmesį pamatęs, kad jam pavyko nusijuokė ir pasislėpė po užuolaida. Kaip miela pagalvojau akimirkai pamiršau šį fiasko su laišku. Nunarinusi žvilgsnį į tolį pasisukau eiti savo namo link. 

next Door DaddyWhere stories live. Discover now