next Door Daddy

Part 8

7 Skyrius

Tekant karštai vandens srovei mano kūnu galvoje sugrįžo jo pasiūlymas, būti jo sūnaus aukle. Ar aš sugebėsiu susitvarkyti su trimečiu vaiku kai nesugebu susitvarkyti pati su savimi. Ar tikrai noriu tokios atsakomybės, bet man reikėjo pinigų mama seniai nutraukė finansavimą sakydama, kad visada man sakė, kad būdama rašytoja neišgyvensiu. Bet būti rašytoja buvo ir yra mano pašaukimas, todėl tvirtai laikausi savo nuomonės. Mokesčiai patys nesusimokės, nuo lentynos paėmiau šampūną. Šiek tiek įpylus į delną supratau, kad tai tas pats citrininio muskuso kvapas kuris man taip patiko.

Visi namai kvepėjo skaniais pusryčiais ir kava, tai supratau vos atidariau vonios kambario duris. Mano skrandis urzgė.

-Alisa ar jau išsimaudei, nagi ateik papusryčiauk su manimi. Mėgsti juodą ar baltą kavą?

-Baltą, ačiū. -nuo mano plaukų vis dar varvėjo vanduo, priėjusi prie stalo atsisėdau priešais Danielių, jis man įpylė kavos ir pastūmė puodelį man.

-Atrodai daug žvaliau, nagi valgyk tau reikės energijos manau vėl iniksi į rašymą ir pamirši valgyti. -pažvelgiau į lėkštę joje buvo omletas su skrudintais riešutais bei avokado koše. Atrodo skaniai.

-Atsiprašau už vakar vakarą. -nuleidusi galvą tyliai pasakiau.

-Alisa man buvo tikrai smagu nekeisčiau vakar nakties į savo įprasta vienišą vakarą. Seniai nesijaučiau toks gyvas tai tau ačiū. Esu įsitikinęs, kad savaitgalis bus puikus. -jis suplojo rankomis. Buvau susigėdusi vis dar nesijaučiau gerai, akimirką prisiminiau jo ir žmonos nuotrauką esančia viršuje, man suskaudo. Atsistojau.

-Ačiū už vakarienę bei pusryčius, bet man jau laikas namo. -nelaukusi atsakymo išdėjau pro duris.

-Alisa palauk. -girdėjau jį šaukiant, bet man reikėjo atsitraukti laiko pagalvoti.

Danielius:

Stebėjau ją išbėgant pro mano namų duris. Kuo daugiau su ja praleidau laiko tuo daugiau supratau, kad ji trapi tarsi pavasario žiedas. Atrodo ji labai sąžininga su visais ypač su savimi, turbūt kovoją už savo orumą išeidama iš čia, net ir jeigu vakar nieko tarp mūsų nenutiko ji jautėsi siaubingai praleidusi naktį nepažįstamo vienišo vyro namuose. Už tai ją galėjau tik girti, ji moteris tokia kokia turėtų būti, nors ji ir neslepia, jog kartais koketuoja su manimi. Nerengdamas ją vakar tik įsitikinau, kad mielas veidas slepia ir gražų jos kūną stangri krūtinė, putlios prisirpusios lūpos, lieknas liemuo, o kaštoniniai plaukai kvepėjo vasaros saule. Rodos norėjau ją užversti ir gerai išbarškinti, bet kas aš toks, kad naudočiausi girtos merginos silpnumu. Apskritai apie moterį taip negalvojau jau seniai. Lisetė mano žmona nepakeičiama, dar neatsirado nė viena moteris kuri tiktų man ir mano sūnui, bet gal Alisa teisi tokios neieškojau. Man suskaudo galvą, tuo metu atsidarė durys ir pro jas įbėgo Alanas.

-Tėti, tu grįžai. -berniukas puolė man į glėbį, nesimatėme savaitę. Atrodo centimetrą du paaugęs. Apkabinau sūnų stipriai jis vienintelis likęs mano gyvenime džiaugsmas

-Labas ar buvai geras nepridarei Soniai problemų?

-Ne jis buvo labai geras. - Sonia nusišypsojo ir pakštelėjo man į žandą motiniškai pasisveikindama. Ji buvo mano auklė kai buvau mažas geresnių už ją nėra ir kai aš netekau motinos paauglystėje ji man ir toliau rodė šviesų kelią gyvenimo take, bet. Bet dabar jau jai atėjo laikas ilsėtis, ji užaugino savo tris vaikus mane ir mano sūnų. -O turėjai svečių? -ji pasiteiravo besdama pirštu Alisos pusryčių lėkštę.

-Taip. Nauja Alano auklė.

-Ar ji gera?

-Nežinau. - truktelėjau pečiais, o ji nužvelgė mane nuožmiu žvilgsniu, kaip tikra močiutė Alanui norėjo viso ko geriausia ir aš noriu, stengiuosi po velnių aš stengiuosi būti tėvu kokio berniukui reikia, bet žinau, kad jam vieną dieną tikrai pritrūks motiniškos šilumos. Suraukiau kaktą viduje velniškai skaudėjo, pats buvau vienišas.

-Žiūrėk, kad būtu gera antraip aš...

-Tau jau ilsėtis Sonia žinau viskas bus gerai turiu nuojauta, kad bus gerai. -ji pakėlė maišelį nuo žemės tuomet pažiūrėjo į mane.

-Jei ji tai valgo tuomet aš niekur į jokia pensiją neisiu. -Sonia padėjo maišelį, ir nusivedė mano sūnų šalin. Pažvelgiau į maišelį ten tebuvo dribsnių dėžutė ir pienas. Atsidusau prisiminęs, kad ji nemoka gaminti.

-Sonia pabūk dar truputį su Alanu važiuoju iki parduotuvės. Paėmęs mašinos raktelius išėjau pro duris.

Parduotuvėje nupirkęs daržovių, mėsos ir vaisių nuvažiavau prie jos namų. Neužgesinęs automobilio paėmiau maišelį su produktais ir palikau prie jos namų durų. Įsėdau į automobilį ir grįžau namo, iš kišenės išsitraukiu telefoną parašiau žinutę. *Tai tavo vakarienė ateisiu pamokyti šiandien vakare. Danielius*. Įėjęs į namus užlipau į viršų, Alanas žaidė su mašinėlėmis savo kambaryje kol Sonia ruošė pietus. Atidariau miegamojo duris lengvas skersvėjis perskrodė kambaryje plevesuodamas užuolaidas į visas puses, pažvelgiau į lovą kurioje vakar naktį miegojo svetima moteris. Jaučiausi tarsi išduočiau jos atminimą. Grūmiausi savo viduje, bet ji tebuvo svečias tai kodėl jaučiuosi tarsi būčiau savo buvusią žmoną išdavęs?