next Door Daddy

Part 3

2 Skyrius

Pasienio poste rūškano veido vyras tikrino mano pasą, kiek nerimavau nes jau stovėjau kelias minutes.

-Nesijaudinkite šiandien mums stringa sistema. -jis pasakė man duodamas atgal mano pasą. -kur sakėte vykstate?

-Venecija Italija.

-Geros jums keliones. -jis lengvai šyptelėjo tuomet paspaudė mygtuką ir duris atsidarė. Paėmiau savo lagaminą ir praėjau pro pasienį. Pažiūrėjau į švieslentę Vilnius-Venecija vartai A-8 dar turėjau pusvalandį iki laipinimo pradžios. Netoliese pastebėjau Hill Caffee. Priėjau arčiau ir pažvelgiau į meniu, Latte kavos puodeliui laiko dar užteks. Atsistojau į eilės galą pažvelgiau į telefoną buvo vienas balso pranešimas nuo Hanos, perverčiau akimis puikiai žinojau ko ji man linki, šyptelėjau ir kilstelėjau galvą kai prie manęs atsistojo vyriškis. Pažiūrėjau į jį buvo visas sušilęs turbūt skubėjo iš lentynos paėmė vandens buteliuką ir atsistojo šalia. Įmečiau telefoną atgal į kišenę kai padavėja paklausė ko norėčiau.

-Man Latte dvigubą prašau.

-Liksite čia ar išsinešimui?

-Išsinešimui ačiū. Padaviau jai penkis eurus ir ji jau niuniavo į taktą šalia kavos aparato. Vis neapleido manęs klausimai apie seserį, ir vis gi aš jau buvau pakeliui pas ją į Veneciją. Gal tai mane įkvėps rašyti pagalvojau, paėmusi savo kavos puodelį pasukau vartų link ir atsisėdau. Iš rankinės išsitraukiau ausinukus įsijungusi Shallou-Fading dainą žiūrėjau pro langą į tolį ir gurkšnojau kavą, mintys nuklydo ir vėl prie Danieliaus nors vakar sugebėjau apie jį negalvoti ir nespoksoti pro langą į jo nama. Pažanga pagalvojau ištvėriau apie dvidešimt keturias valandas, bet ir vėl sėdžiu čia ir galvoju apie žmogų kuriam esu visai neįdomi. Ką darau ne taip? Aplink jau būriavosi žmonės. Pažvelgiau į laikrodį dar penkiolika minučių. Stiuardesės jau lakstė aplink ir skirstė žmones į dvi eiles su pirmumu ir ne. Nesupratau tame jokios prasmės galų gale vis tiek žmonės sulipa į lėktuvą ne taip, lipa į priekį nors vieta gale ir vėliau braunasi pro visus į galą. Pasigirdo pranešimas, kad prasideda laipinimas į boeing 737 Vilnius-Venecija A-8 vartai. Atsistojau į eilę kiek nerimavau vis dar galiu apsigalvoti ir niekur neskristi, bet smalsumas pražudė katę man buvo įdomu kas vyksta sesers gyvenime ir šiek tiek jos pasiilgau, nors vis dar ir laikau pyktį viduje. Lauke buvo klaikiai vėjuota, o stovint ant laiptų jautėsi dar labiau, gal esu bumbli, bet niekaip nesupratau kodėl žmonės taip daro lipa ne pro tą pusę ir verčia visus šalti čia lauke. Buvau suirzusi žinojau, kad vilkėti sijoną bus per šalta, bet ne taip atrodysiu labiau pasitempusi ir mama nesikabinės, kad nesugebu būti subrendusi kaip mano sesuo ir imti iš jos pavyzdį kadangi aš esu vyresnė sesuo ir jai turėčiau rodyti pavyzdį. Eilė kiek pasistūmėjo ir jau viena koja buvau lėktuve trypčiojau norėjau sušilti tos penkios minutės lauke gali įvaryti man slogą. Stiuardesė patikrino mano bilietą.

-Hello Miss Alice, your seat is 9F have a good flight.

-Thankyou. -sumurmėjau ir paėmusi savo lagaminą į ranką nuėjau atsisėsti. Mano vieta buvo prie lango, mama nežino kaip aš nemėgstu sėdėti prie lango. -ačiū mama. -subumbėjau, o po to išgirdau vyrišką balsą.

-Ar jums reikia pagalbos? -Mano pilve susisuko guzas žinojau tą balsą, ir tas cittrusinio muskuso kvapas. Lėtai atsisukau į jį. Jo žydros akys vėrė mane žvilgsniu šį kartą jis mane matė.

-Ne ačiū man viskas gerai. -greitai įmečiau lagaminą į daiktadėže ir atsisėdau. Jis taip pat įmetė mažą kuprinę ir atsisėdo šalia manęs. Manyje kunkuliavo mano kraujas, negalėjau patikėti, kad jis Danielius čia šalia manęs. Jis atsisuko į mane.

-Mane kankina jausmas, kad jus man matyta. Danielius. -jis ištiesė ranką aš jam ja spustelėjau.

-Alisa. -negalėjau patikėti, kad jis manęs net neatsimena nors matė prieš dieną.

-Aaa taip kaimynė?

-Taip. -šyptelėjau jam susigėdusi.

-Na Alisa šiandien atrodai visiškai kitaip. -jis man šyptelėjo savo išbalinta šypsena. Žinoma nes tą rytą skubėjau jam atiduoti laiško kuris galimai buvo labai svarbus, o naktį užmigau su visais rūbais ir atrodžiau kaip sumauta benamė katė. Tą rytą kai pažvelgiau save veidrodyje net apsidžiaugiau, kad jis į mane beveik nežiūrėjo. Buvau visa susivėlusi, makiažas pusiau nusitrynęs, ir užtinęs veidas. Tikra gražuolė, svajonių moteris pagalvojau. Ir nusišypsojau pati sau.

-Atsiprašau dėl ano ryto tiesiog pamaniau, kad laiškas svarbus. Naktį neketinau belstis į duris, o ryte pati pramiegojau. -mano žandai nukaito jaučiausi tarsi maža mergaitė prigauta darant ką nors gėdingo.

-Miela. -jis atsikrenkštė ir pasimuistė sėdynėje. -Ir tu teisi tas laiškas išties buvo svarbus dėl to aš čia. Ačiū. -jis į mane pažvelgė atrodė sekundei nužiūrinėja, bet mano vaizduotei nėra ribų todėl papurčiau galvą.

-Nėra už ką, manau ir tu taip būtum pasielgęs. -Jis truktelėjo pečiais.

-Turbūt bučiau pasiuntęs Sonia.

-Aukle? -jis linktelėjo galvą taip. Iš kišenės išsitraukęs telefoną jį išjungė, man primindamas, kad turiu parašyti mamai, kad saugiai sėdžiu su svajonių vyruku ir esu pakeliui į romantišką Venecija. Greitai sumaigiau sakinį, aš lėktuve pasimatysime už kelių valandų. Stiuardesės jau demonstravo greito nusileidimo ir saugumo instrukciją Danielius užsimerkė. O aš lytėjau jo veidą pirštų galiukais braukiau per smakrą jis pasimuistė kėdėje pažiūrėjo į mano šlaunis ir uždėjęs savo vyrišką ranką glostė jas. Taip sukeldamas man geismą ir troškimą nuplėšti nuo jo tuos šviesius marškinius, kad sagos išbyrėtų, glostyti jo sportišką liemenį priverčiant jį manęs geisti. Liežuviu perbraukiau sau per lūpas kurios ištino nuo geismo šiam vyrui. Jis pajutęs, kad į jį spoksau greitai atsisuko.

-Ar viskas gerai? -susigėdau prigauta savo erotinės fantazijos išraudau.

-Tiesiog bijau skristi. -tai buvo pirmiausia kas pasitaikė mano galvoje norint nukreipti dėmesį nuo to, kad ką tik jį glamonėjau savo mintyse. Jis pažvelgė į mane.

-Nori pakalbėti apie ką nors, kad tai nukreiptų tavo dėmesį? -linktelėjau jam galva.

-Na ką gi tai papasakok man kodėl skrendi į Venecija jei bijai skristi?

-Mano sesuo išteka.

-Turėtų būti smagu. -jis šyptelėjo. -O tu ištekėjusi? -papurčiau galva ne.

-Net vaikino neturiu. O tu?

-Buvau, ką veiki gyvenime? - nukreipė temą nuo savęs ir pasiteiravo taip tarsi tai būtų mano pokalbis dėl darbo.

-Esu rašytoja.

-Mmmm menininkė?

-Galima sakyti, tik šiuo metu turiu bloką negaliu susikaupti mano mintys užterštos, sklandau kažkur kitur.

-Kas tau neduoda ramybės gal galiu kuo padėti? -pažiūrėjau į jį tuomet nuleidau žvilgsnį pati tik dabar supratau kaip tai kvaila, kad aš jo nepažįstu, bet visos mintys sukasi tik apie jį. Jis uždėjo savo ranką ant mano ir lengvai spustelėjo.