next Door Daddy

Part 9

8 Skyrius

Alisa:

Visą dieną aš kažkur klajojau, tarsi siela paliko mano kūną. Negalėjau susikaupti mintys dūzgė tarsi bičių spiečius. Tvarkiausi namie kaip pasiutusi, visada taip darau kai man liūdna ar pikta. Suskambo durų skambutis, nubraukiau ištrūkusią plaukų sruogą sau nuo veido ir nusiėmiau gumines pirštines. Atidariusi duris išvydau Hana, ji šypsosi savo plačia šypsena žiūrėdama į mane.

-Labas drauge. -ji puolė man į glėbį, nemačiau Hanos jau kurį laiką. Nuo vasaros saulės jos strazdanos paryškėjo taip pabrėždamos jos katės žalumą turinčias akis. Jos ilgi ryškiai raudonai dažyti plaukai bangomis ritosi ties pečiais. Atrodė laiminga, akimirką man susuko pilvą. -ahh tvarkaisi, regis atėjau pačiu laiku matau, kad nėr taip gerai kaip man pasakojai telefonu. -ji prasibrovė pro mane palikusi savo kelionės krepšį prie durų ir rankoje nešina maišeliu kuri paliko ant stalelio.

-Nereikėjo. -suurzgiau.

-Ak, kad tai ne nuo manęs jį radau prie durų. - ji bakstelėjo pirštu į maišelį, o veide kabojo klausiamas žvilgsnis, priėjau arčiau ir pažvelgiau į viduje esantį turinį. Daržovės mėsa, ir mano dribsniai su pienu supratau, kad tai nuo Danieliaus. Mano pilvas dar labiau susisuko, draugė į mane žiūrėjo sunerimusi. -ar tau viskas gerai atrodai tarsi ką nors palaidojai?

-Nieko tiesiog lengva depresija. -numojau ranka tarsi vydama musę šalin. Žinojau, kad tai niekis ir tai praeis.

-Blemba jei būčiau žinojusi, kad tau taip negerai būčiau atvykusi dar anksčiau.

-Ne viskas man gerai nesirūpink.

-Kai tu tvarkaisi kaip pamišėlė namai tiesiog žvilga, tad nemanau, kad tau gerai brangioji pažiūrėk į save. Ir aš tave žinau, tad pasakok kas yra.

-Tik dar viena klišė mano gyvenime. - subumbėjau, o jos veidas ir vėl sustingo. Hana nuėjo į virtuvę įjungė virdulį, pataisė du puodelius arbatos, atėjusi šalia atsisėdo ant sofos ir su ranka patapšnojo, kad atsisėsčiau šalia. Garsiai atsidusau žinojau, kad ji nenusiramins klausinėjusi, iki kol aš jai pasipasakosiu. Nusivilkau žiurstą ir numečiau ant virtuvės stalo, atsisėdau šalia ir kurį laiką stebėjau į niekur išblukusiomis akimis.

-Aš pas tave būsiu kelias dienas vis tiek tu man pasakysi juk žinai.

-Kodėl nepranešei, kad atvyksti?

-Palikau vakar tau balso pašto pranešimą. -ji sukryžiavo rankas tarsi įsižeidė, kad jos nelaukiu, bet ne tai buvo bėda.

-Atsiprašau. Nežinau kur mano telefonas. -pasimuisčiau tuomet susiradau pagalvėle ir ją apkabinau. Hana atsigerė šiek tiek arbatos tuomet pažvelgė savo žaliomis akimis į mane.

-Nagi Alisa papasakok man kas yra. Ar aš ko nors nežinau, susitikinėji su kokiu nors mulkiu kuris tave skaudina ar kas?

-Ne visai. Tiksliau ne. -pasakiau užkimusiu balsu, o po to sugniaužiau pagalvę akimirka norėjosi ir verkti ir šaukti, o priežasties aš nežinau. Po to kai pamačiau jo žmonos nuotrauką manyję kažkas atsivėrė, skausmas neviltis, pavydas. Nežinau.

-Ką? Kas jis nepalik manęs šitaip. Įkvėpk iškvėpk ir rėžk.

Padariau kaip ji man sakė įkvėpiau giliai ir tuomet paleidau žodžius į laisvę.

-Įsimylėjau vedusį vyrą. - išrėkiau, o tada pravirkau, ji akimirkai sustingo, tuomet pažvelgė pro langą, tarsi žinotų kas jis ir kur gyvena, bet niekada jai to nepasakojau tad tai tik atsitiktinumas, kad ji pažvelgė tiesiai į jo namą.

-Tai bent klišė. -Ji atsiduso ir prajuko. -o aš jau galvojau, kad kokį žmogų nužudei ir nežinai, ką daryti su lavonu. -Trenkiau jai iš pagalvėlės ir pradėjau juoktis kartu su ja. -Ir kas čia tokio? -ji paklausė kai baigė juoktis?

-Jis turi sūnų. -ji palingavo galvą atsirėmė į sofos atlošą caktelėjo liežuviu tarsi be žodžiū ji sakytų "gerai čia jau nėra gerai". -Ir aš turbūt būsiu jo sūnaus auklė. -ji išspjovė arbatą kurios tik ką atsigėrė.

-Na jau ne.  Čia jau per daug, ką jis tavimi naudosis kol jo žmonos nebus namie? -ji suraukė veidą taip stipriai atrodo ims garuoti pro ausis.

-Na jis kaip ir išsiskyręs.

-Nieko nesuprantu tai jis vedęs ar ne? -jos veide atsispindėjo labirintas kuriuo ji ėjo paskui mane.

-Jo žmona komoje jau treji metai, jos tėvai nutraukė jų santuoką sakydami, kad jam derėtų susirasti moterį kuri padės jam su sūnumi.

-Ah -ji vėl atsiduso,gurkštelėjo arbatos tuomet pažiūrėjo į mane rimtai.

-Tai kur problema?

-Šiandien ryte pamačiau jo buvusią žmoną man sutraukė vidurius.

-Pala ką tu jau ir jo namuose buvai? Taip nesąžininga tu tiek turi papasakoti, o aš nieko nežinau. -ji atrodė susikrimtusi.

-Tiesiog išgėriau per daug ir užmigau jo namuose. Jis mane perengė ir paguldė į savo miegamąjį. Kol neprisigalvojai niekų jis miegojo ant sofos. -pamačiau nusivylimą Hanos veide ji buvo tikra iškrypelė. 

-Bet vis gi kaip romantiška. Tai kas jis?

-Mano... -mūsų pokalbis nutrūko, kai pasigirdo beldimas į duris. Vis svarsčiau kas dar tokiu metu  galėtų lankytis, visgi atidariau duris.

Danielius:

Ji man taip nieko ir neatsakė, o aš jau beldžiausi į jos duris. Po kelių ilgų akimirkų durys atsidarė, ji stovėjo priblokšta mano vizito. Atrodė, kad ji manęs nesitikėjo, vilkėjo džinsinius šortus ir aptrintą " rolling stones" maikę, plaukai buvę surišti į kuodą kuris jau buvo išsidraikęs. Sekundei aš jos panorau, bet nupurčiau šias mintis.

-Sveika, atleisk dėl šio ryto jei padariau ką nors ne taip aš atsiprašau, nemaniau, kad mano marškiniai taip gerai atrodys ant tavęs ir man nederėjo iš tavęs juoktis. -ji stovėjo priblokšta ir iškart išraudo. O aš stovėjau kaip pasimetęs stuobrys.

-Ar ką nors ir vėl ne taip pasakiau? -ji atvėrė duris iki galo ir tuomet pamačiau, kad ji namuose ne viena. Tai šudas čia sesuo mama ar kas? Susidirbau pats ir dar ją į tai įtraukiau.

-Užeik. -ji pasisuko, kad galėčiau užeiti. Nedrąsiai užėjęs vidun apsidairiau. Nepažystama raudonplaukė sėdėjo prie lango ant rausvos spalvos sofos su daugybę įvairių pagalvėlių aplink, viduryje kambario buvo stiklinis kavos stalelis nukrautas laiškų bei reklaminių lankstinukų, šalia buvo ir sena knygų lentyna. Raudonplaukė vis spoksojo į mane išsižiojusi. Priėjau arčiau jos ištiesiau ranką. 

-Labas aš Danielius Alisos kaimynas kita pus gatvės. -mergina pažvelgė pro langą, o tuomet įtariai nužiūrėjo ir mane, lengvai spustelėjo man ranką atgal.

-Hana. -prisistatė ir jos veidas šiek tiek atsipalaidavo. Atsisukau į Alisa.

-Gal man ateiti kitą dieną tave pamokyti, nežinojau, kad turi svečių.-Ji papurtė galva.

-Ne viskas gerai. Jei jau atėjai tai ir pasilik. Nori arbatos?

-Žinoma, tuo metu aš paruošiu salotas. -Alisa nuėjo pirmoji į virtuvę, jau ėjau paskui kai pajutau mano rankovę isitempiant. Raudonplaukė truktelėjo mane atgal tuomet nuožmiai nužiūrėjo Alisa, o tada mane. Paleidusi nuėjo pirmiau manęs. Jei  aš gerai suprantu moteris tai buvo įspėjimas.