next Door Daddy

5

4 Skyrius

Paskutinį kartą Danieliu mačiau prieš mėnesį. Po to pokalbio lėktuve jis tiesiog pradingo. Buvo dienų kai į jo namus pro langus žiūrėjau kiaurą dieną ir įsivaizduodavau kaip jis ateina pas mane, bet buvo dienų kai galvojau ar apskritai noriu į tai veltis galų gale likčiau įskaudinta tik aš, tuomet nesiartindavau išvis prie lango. Sesers vestuvės taip ir neįvyko po to kai vakarą prieš ceremonija paaiškėjo, kad jos sužadėtinis slapta miegojo su buvusiąją, o ši pastojo. Tikra muilo opera, sesuo užsidarė kambaryje ir tas visas dienas ištisai verkė. Nežinau tikrai jai šito nelinkėjau, bet ir nebuvo man jos gaila visgi karma turi du galus, tad sesuo gavo to pačio kartaus likimo.Mama išvis su manimi beveik neturėjo laiko kalbėts guodė seserį. Tad kelias dienas tiesiog dairiausi po Italijos gatves, kadangi neturėjau jokio plano nuo pat pradžių, tad surasti veiklos nebuvo lengva . Vis dairiausi ir galvojau kuris restoranas priklauso Danieliui. Nežinau kodėl, bet norėjau pamatyti kokia buvo jo buvusios žmonos svajonė. Įsivaizdavau labai prabangų kuris tiktų prie Danieliaus, bet paieškos buvo bevaisės ir tiesiog sugrįžau namo. Tikėjausi, kad jis grįžęs apsilankys ar bent pasiteiraus kaip praėjo mano kelionė, bet nieko panašaus neįvyko. Visgi nemačiau nieko jo namuose jau kelias dienas, manau jis vėl turbūt išvykęs manau jau atidarė restoraną apie kurį kalbėjo. Atsidusau kai supratau, kad vėl įsiskaudėjo galvą ir jaučiausi alkana, o namuose nebuvo maisto. Pastarąsias savaites man pavyko pasistumti į priekį su užrašais buvo naktų kai nemiegojau, o išvien rašiau. Jis buvo teisus, kai pažvelgiau į seserį sugebėjusi atleisti mano mintys tiesiog apsivalė. Užrakinau duris ir išėjau į parduotuvę , šiltas vakarų vėjas glostė mano palaidus plaukus, lauke jau buvo tamsu, traukdama iš kišenės savo telefoną su ausinukais aš jį nuteškiau ant žemės.

-Po galais... -nusikeikiau. Pasilenkiau jo pasiimti, kai danieliaus namuose užsidegė šviesa. Mano širdis praleido vieną dūžį, kai vėl pajėgiau kvėpuoti įsidėjau ausinukus ir paleidau RÜFÜS DU SOL No Place dainą ir palengva žingsniavau link parduotuvės. Mintyse ieškojau recepto kurį sugebėčiau pasigaminti ir nieko neprideginti, virtuvėje buvau tikrai beviltiška, užsimiršusi slinkau link parduotuvės. Žvėriškai išsigandau kai prie manęs sustojo juodas automobilis, sustojau kaip įbesta apsidairiau į kurią pusę geriausia būtų bėgti, bet kojos tarsi prilipo, o gerklėje kaupėsi baimės gniutulas svarsčiau ar man vertėtų šauktis pagalbos, automobilio langas atidarė.

-Alisa? -tas balsas, po galais mano kūnas tarsi ką tik sušalo į ledkalnį ir tuo pat įvyko atlydis. Suvirpėjo kojos kai atpažinau balsą.

-Danieliau. -šyptelėjau. -tu mane labai išgąsdinai. -gaudžiau kvapą mano vaizduotei nėra ribų, kodėl aš iš karto pagalvojau jog tai kokie žmonių pagrobėjai.

-Atsiprašau nepagalvojau, bet kur tu vaikštai viena tamsoje?

-Einu iki vietinės parduotuvės, buvau įnikusi į rašymą, kad nepamenu kada paskutinį kartą apskritai valgiau. -jis nusijuokė.

-Tokie jau tie menininkai, menas aukščiau visko. Nagi šok vidun pavešiu pats ten pat važiuoju. -mano širdis ir vėl praleido dūžį. -nagi nebijok nežadu tavęs vežtis į mišką. -jis mirktelėjo man aki ir tyliai sukrizeno -Linktelejau galva ir atidariusi keleivio dureles įsėdau į automobilį. Akimirkai laikas sustojo pažvelgiau į jį atrodė pavargęs. Kelių dienų neskusta barzdelė tik įrodė, kad buvo rimtai užsiėmęs. Jis vilkėjo paprasčiausius languotus neužsegtus marškinius pro kuriuos matosi balta maikutė kuri išryškino jo liemenį.  Jis stebėjo kelia buvo susikaupęs nemanau, kad pastebėjo jog į jį spoksau. Kelios minutės ir mes jau čia, paskendusi savo mintyse nepastebėjau, kad dabar jis į mane spoksojo. Nežinojau kas dedasi jo galvoje, sekundei pasirodė, kad jis ir vėl mane nužiūrinėja. Papurčiau galvą ne aš per daug prisigalvoju.

-Ar jau sugalvojai ką gaminsi vakarienei? -jis pasiteiravo lipdamas lauk iš automobilio.

-Tiesa pasakius visai apie tai pamiršau. -susigėdusi nuleidau galvą, žingsniavome greta vienas kito jis laikė sugrūdęs rankas į kišenes.

-Turiu pasiūlymą. Mano sūnus vis dar su aukle jos namuose iki rytojaus todėl šiandien jo nebus ir man šiek tiek liūdna vienam namuose, taigi pamaniau gal norėtum pavakarieniauti kartu aš vaišinu. -jo pasiūlymas tarsi vožė man per galva visa jėga, ausyse apkurto akyse susisuko vaizdas, pilve nudiegė, o mano galvoje praūžė cunamis atrodo pamiršau kaip kalbėti. Jis pasikąsė galvą atrodė susigėdo. -atleisk tai kvaila tu manęs visai nepažįsti, nežinau ką sau maniau tau tai siūlydamas.

-Žinoma. -truktelėjau pečiais ir nuėjau įėjimo į parduotuve link. -Nagi paskubėk ji greitai užsidarys. -šuktelėjau jam atsainiai, nuėjau priekį jo, kad jis nematytų mano kvailai išsišiepusio veido buvau laiminga. Tai bent pagalvojau, jis pasivijo mane ir paėmęs krepšelį suskubo ieškoti reikiamų produktų vakarienei. Stebėjau jį jis ėjo tik prie to ko jam reikėjo nesidairė aplink ir nesiblaškė tarp pasiūlymų buvau sužavėta. Jis turbūt buvo vienas tų žmonių kuris perka tik tai ko reikia, niekaip nesugalvojau, o ko gi man reikia, paėmusi kelis produktus į rankas nuėjau prie kasos. Jis vis dar liko parduotuvėje, išėjusi į lauką su mažu maišeliu stebėjau į dangų įkvėpiau šilto vasaros oro. Už kelių minučių pajutau ranka ant savo peties.

-Ką gi vis dar nepersigalvojai?

-Ne. -šyptelėjau jam atsisukusi atgal.

-Gerai tuomet sėsk į automobilį ir važiuojam. -paklusau jam šis vyras darė man įtaka negalėjau jam priešintis. Jis palikęs prekes ant galinės sėdynės pats atsisėdo ir kaip įprastai vairavo susikaupęs. Niekaip negalėjau suprasti, kodėl jam taip paprasta su manimi bendrauti, ar jis su visais taip. Įsisukęs savo automobilį į kiemą jis sustojo.

-Ar tikrai viskas gerai? - jis sunerimęs pasiteiravo.

-Žinoma.

-Tuomet ko mes laukiame. -jis pašoko lauk iš automobilio nuėjo atrakinti namo durų.

-Panele Alisa sveika atvykusi į vienišų vyrų namus. -jis nusijuokė ir mane praleido pirmą.