next Door Daddy

Part 7

6 Skyrius

Pramerkiau akis ir buvau apakinta ryškios saulės šviesos. Užsimerkiau, man šiek tiek vis dar sukasi galva.

-Kur aš. -murmėjau sau po nosimi, nors ir niekas man neatsakė buvo tikrai aišku, kad tai ne mano namai. Sekundė, dvi...

-Danieliaus namai. -pašokau iš lovos apsidairiau. Kambario sienos buvo šviesaus dangaus mėlio spalvos, didžiulė balta, medinė, karališko dydžio lova. Patalai buvo tokios pat spalvos kaip ir sienos, akimirkai atrodė tarsi būčiau miegojusi juros bangose. Ant sienų kabojo nuotraukos, ėjau arčiau pažiūrėti, kai su koja užkliuvau už medinės dėžės kuri gulėjo ant žemės.

-Blemba. -riktelėjau nusimušiau mažąji kojos pirštelį. Sukandau lūpą, kad nebekelti daugiau triukšmo nei reikia. Medinės kambario grindys buvo įkaitusios nuo pro langą patenkančios saulės šviesos, kai pagaliau priėjau prie nuotraukų įdėmiai jas apžiūrėjau. Jose buvo tokia graži moteris, kad man net vidurius susuko. -Ohoo. -nutesiau, ji buvo neapsakomai graži, mėlynų akių, šviesių platinos plaukų moteris. Jos pailgas veidas priminė kaip modelio iš žurnalų, nuotraukoje ji apsikabinusi Danielių taip stipriai, kad atrodo jis dūsta. Stovėjau išsišiepusi, jie atrodė tikrai laimingi. Gaila, kad gyvenimas toks negailestingas, rankomis užsidengiu veidą, kad nepravirkti. Man reikia nusiprausti galvojau, tik dabar supratau, o kur mano rūbai? Mane perskrodė gėda pažvelgiau prie lango stovėjo didelis veidrodis kuriame mačiau savo atvaizdą. Jo marškiniai rankomis apkabinau save ar vakar kas nors tarp mūsų nutiko ko aš nepamenu? Blemba kur mano drabužiai? Dairiausi po kambarį atsiklaupiau ant grindų pažvelgiau po lova nieko. Nieko nesuprantu kodėl aš vilkiu Danieliaus marškinius ir apskritai kur jis? Žiūrėjau į duris su baime kaip man iš čia išeiti taip apsirengus? Iš lėto priartėjau prie jų ir jas atidariau, durys sugirgždėjo, bet namuose nebuvo girdėti nieko. Gal jis išėjo, pažvelgiau į holą buvo dar vienos durys atvėriau jas, bet tai nebuvo vonios kambarys ten buvo berniuko kambarys. Toks spalvotas kampe stovėjo berniuko lovelė virš jos devyni kinietiški apvalus įvairių spalvų žibintai. Šalia buvo aukšta pailga knygų lentyna, pilna įvairiausiu knygelių vaikams. Kur ne kur mėtėsi žaislai, bei mažos mašinytės. Berniuko kambarys buvo labai jaukus ir vaikiškas, uždariau duris mano paieškos dar nebaigtos šiame name reikia rasti vonios kambarį ir mano drabužius tai buvo mano misija kuri kolkas nebuvo sekminga. Pabandžiau atverti dar vienas duris, bet ten tebuvo drabužinė. Teko nusileisti laiptais į apačią, vienas kitas laiptas sugirgždėjo, bet namuose buvo mirtina tyla. Praėjau svetainę prie lango pažvelgiau pro jį. -Hmm jo automobilis vis dar čia. -sumurmenau.

-Labas rytas. -balsas man už nugaros privertė mane kruptelėti. Atsisukau atgal ir tuomet aš jį pamačiau, gulintį ant sofos.

-Labas rytas. -sulemenau.

-Kaip miegojai? -pasiteiravo jis nusižiovaudamas.

-Aačiū gerai. -jis pasitrynė akis, pažvelgė į mane su jau žvalesnėmis akimis. Jo lūpos susiraitė į pasitenkinimo šypsenėlę.

-Tau jie puikiai tinka. -pirštu bedė į jo marškinius kuriuos dabar vilkėjau.

-Šudas atsiprašau niekaip negaliu rasti savo drabužių. -rankomis tempiau juos žemyn buvo taip gėda, kad norėjosi pasislėpti po šalia stovinčia gėle. Jis nusijuokė tuomet atsistojo nuo sofos tik su savo trumpikėmis. Greitai nusisukau nuo jo palikdama jį sau už nugaros.

-Žinok dabar tik dar geresnis vaizdas. -jis juokėsi balsu. -Žinoma, kad nerandi ar ką nors prisimeni? -papurčiau galvą, kad ne.

-Ar tarp mūsų kas nors nutiko? -tuo metu pasigirdo Danieliaus isteriškas juokas, mane ėmė pyktis nesupratau kas jam tiek juokinga. -prašau man labai gėda. -maldavau jo liautis, jis pirštais mojavo, kad atsiprašo, bet negali. Nežinojau kur man dėtis.

-Nusiramink -jis man pasakė kai baigė juoktis. -šiek tiek padauginai vakar ir tiesiog mums besikalbant užmigai buvai išsekusi. Rankoje turėjai vyno taure, tad juo apsipylei. Nešiau tave į viršų paguldyti į lovą ir nurengti, kad galėčiau išplauti tavo drabužius, tad aprengiau tave savo marškiniais.

-kokia gėda. -užsidengiau rankomis veidą. Jis priartėjo arčiau savo ranka patapšnojo man per galvą kaip tėvai guodžia vaikus.

-Tai miela Alisa, einu pažiūrėsiu gal jau išdžiuvo tavo drabužiai mano sūnus ir auklė bus čia, bet kurią akimirką tikrai būtų gera idėja tave aprengti daugiau nei tik mano marškiniai žinoma aš nesiskundžiu, -ir vėl ta pašaipėlė jo veide, niuktelėjau jam į šonkaulius, jis plačiai šypsodamasis nuėjo ieškoti mano drabužių. Po akimirkos sugrįžo su mano drabužiais.

-Čia po dešine yra vonios kambarys, spintelėje rasi švarių rankšluosčių eik nusiprausk. -norėjau paimti savo drabužius iš jo, bet taip lengvai jis man jų neduoda. -Ačiū Alisa. -pasakė ir jis juos paleido leisdamas man pabėgti nuo gėdos į vonios kambarį, užtrenkiau duris. Mano širdis trankosi taip smarkiai, ar man atrodo, bet jis tikrai su manimi flirtuoja, čia jau tikrai ne mano laki vaizduotė. Nusirengiau likusius rūbus ir paleidau karšto vandens srovę.