Nakties princas

Trečias skyrius

Natali

Mano ausis pasiekė griausmingi automobilių variklių riaumojimai, kas privertė širdį stipriau trankytis krūtinėje. Visa gatvė buvo perpildyta prabangiais, įvairiausio plauko automobiliais. Be galo laukiau netrukus prasidėsiančių lenktynių. Po gerų penkių minučių milžinišku greičiu važiuosiu siaura gatvele, bandydama išplėšti pergalę. Adrenalinas tekės mano venomis, sukeldamas beprotiškai didelį pasitenkinimą. Jau dabar jaučiau kaip beprotiškai malonūs šiurpuliukai karaliavo manyje. Pastarieji metai mane pakeitė taip, kad net pradėjau domėtis automobilių lenktynėmis bei pati išmokau vairuoti. Jeigu kas nors man būtų apie tai papasakojęs prieš gerus dvejus metus, nė už ką nebūčiau patikėjusi.

Tačiau laikai keičiasi.

Žmonės taip pat.

Mano veidą papuošė be galo plati šypsena ir aš nieko nelaukusi įsėdau į juodą, žvilgantį žvėrį, kurį padovanojo vienas klientų už velniškai gerą seksą. Kartais išties naudinga užsiimti tokia veikla. Gauni nemažai dovanų, gyveni gerą gyvenimą, bet kas geriausia, gali sulaukti daugiau nei dviejų orgazmų per dieną. Tai ketinau padaryti šiąnąkt. Po lenktynių susirasiu kokį vaikiną, kurį įsiversiu į lovą, paversdama eiliniu savo vergu. Jau keletą dienų neturėjau žvėriškų santykių, tad jau pradėjau viso to pasiilgti. Buvau pernelyg didelė kontrolės maniakė, kad sugebėčiau ištverti nemažai laiko be kontroliavimo.

Įsikibau į vairą bei įsmeigiau deginantį žvilgsnį į priekinį stiklą, pro kurį matėsi vaikštinėjantys vaikinai, nuo kurių tiesiog sklido šaltis, susimaišęs su pavojumi. Anksčiau būčiau išsigandusi, bet dabar manęs tai trupučio nejaudino. Bent jau iki tos akimirkos, kol pamačiau pareigūną Belindžerį. Vyras stebeilijosi tiesiai į mane, o mano kūnu perbėgo šiurpas. Negerai. Tiksliau labai blogai... Lenktynės tikriausiai nė neįvyks, nes policija čia. Kodėl jie visuomet sugadina visas linksmybes?! Po galais, nekenčiu tų prakeiktų policininkų...

Susinervinusi atsisegiau juodą odinį švarkelį, pro kurį persišvietė tokios pat spalvos liemenėlė. Jos paslėpti nesugebėjo ir tamsi perregima palaidinė, bet neėmiau į galvą kitų vyrų deginančių žvilgsnių. Dabar svarbiausia buvo ne tai.

Netikėtai riebiai nusikeikiau prasivėrus durelėms. Pareigūnas nieko nesakęs įsiveržė į mano asmeninę erdvę. Tvirčiau įsikibau į vairą ir sugriežiau dantimis iš pykčio. Tegul nešdinasi, kol nepamosikavau ginklu. Jis čia be uniformos, tad niekaip neįrodys kas esąs. Kiti vyrai galėjo lengvai su juo susidoroti. Jiems nė nesudrebės ranka, kadangi jie jau tokie buvo. O Belindžeris išties buvo siaubingai įkyrus, dėl ko nusipelno tokios bausmės.

- Čia nelegalios lenktynės ir policininkėliams čia ne vieta, - burbtelėjau. – Viskas tuoj prasidės, todėl nešdinkis. Negaliu pralaimėti lenktynių. – piktai sugriežiau dantimis.

- Puikiai žinau, bet ši vieta sukelia man daug prisiminimų. – kiek niūrokai atšovė. – Važiuojam kartu, noriu nors kažkiek prasiblaškyti. Nebijok, netrukdysiu.

Nusijuokiau bei pažvelgiau į vyrą. Jis ramiai sėdėjo keleivio sėdynėje. Rudi plaukai buvo susitaršę, po žaliomis akimis juodavo nuovargio maišeliai. Vyras vilkėjo paprastus džinsus ir juodus marškinėlius. Visai kaip paprastas žmogus, nors tokiu niekad nebuvo. Rudaplaukis iš kažkur pažinojo Sonį ir aš privalėjau išsiaiškinti iš kur. Nesvarbu, jog nemaniau, kad man suteiks kokios nors informacijos. Tačiau buvau pasirengusi bet kam, kad tik pasiekčiau savo.

- Belindžeri, suprask, kad mes ne draugai ar kažkas panašaus. Todėl dink iš automobilio. - burbtelėjau, bet jau buvo per vėlu, nes priekyje atsirado seksuali raudonplaukė, turėjusi ginklą savo rankose. Tai reiškė lenktynių pradžią.