Nakties princas

Dešimtas skyrius

Hugas

Mane pažadino įkyrus telefono skambėjimas, privertęs tiesiogine to žodžio prasme pašokti iš lovos. Kambaryje vis dar buvo tamsu, tad suvokiau, jog buvo naktis. Piktai suniurzgėjau panosėje ir pagriebiau tą prakeiktą daiktą. Mažame ekranėlyje išvydęs Sonio vardą vėl kažką neaiškiai burbtelėjau. Šalia manęs miegojusi Rebeka taip pat atsisėdo lovoje, o aš neturėdamas kitos išeities atsiliepiau į to monstro skambutį. Mano kūnu perbėgo šiurpas, išgirdus kaip už laido girdėjosi šūksniai, kurie buvo persmelkti neapsakomo pykčio, susimaišiusio su baime. Kažkas nutiko...

Tik kas?

- Mano butas buvo susprogdintas. – pasigirdo įniršio kupinas vyro balsas.

- Ką? Kaip? – pasitryniau akis. – Kas...

- Kvaily tu. Kažkas susprogdino mano namus! – surėkė, kol aš krūptelėjau dėl pikto balso. – Tu surasi kaltininką. Nesvarbu kaip, bet turėsi jį susekti. Esi geriausias iš savo gaujos ir privalai man surasti tą, kas taip padarė.

- Kas nutiko? – paklausė Rebeka apsimiegojusiu balsu, o aš, regis, pagaliau prabudau iš visų miegų.

Sonio buto nebeliko? Kas po galais, čia vyko? Koks tikslas tai padaryti? Visiškai nesupratau kodėl taip nutiko... Galbūt dėl netikėto pabudimo iš gilaus miego negalėjau blaiviai mąstyti. Tačiau ne tai buvo svarbiausia. Sonis buvo be galo įniršęs, kas tikrai geruoju nesibaigs. Ypač tam, kuris taip pasielgė. Nieko nuostabaus, mat vyras gebėjo tik keršyti. Jam žmogaus gyvybė nieko nereiškė ir to niekas negalės pakeisti. Bet iš kitos pusės nei kiek nenuostabu, jog kažkas nusprendė keršyti tam padarui.

Netikėtai į mano galvą atėjęs vardas viską tik dar labiau apsunkino.

Natali.

Tai padarė Natali.

Vakar mergina buvo be galo sugniuždyta. Jos akyse nesimatė jokio gėrio, o tik iškankinta siela, kuri buvo tarsi nužudyta. Juodaplaukė atrodė it būtų mirusi viduje, nors kūnas tebebuvo gyvas. Gal kažkiek net buvo skaudu matyti merginą tokią. Dar visai jaunutė buvo sudaužyta į milijonus dalelių. Tad nekeista, jeigu ji ir susprogdino Sonio butą. Tai būtų tobulas kerštas už geriausią draugę, nors numaniau, jog tai tik pradžia. Viso to dar negana. Ypač Natali.

- Tai siaubinga... Žinoma, kad padėsiu. – sumurmėjau apsimestinai sunerimusiu balsu.

- Gerai. Kitą dieną susitiksim Medisonų labdaros renginyje. Aštuntą. Daugiau nebandyk manęs nuvilti. Jau pradanginai tą blondinę. Kitos klaidos neatleisiu.

Tai taręs jis numetė ragelį, o aš atsidusau iš nusivylimo. Jis visgi žinojo dėl Stefani. Tačiau, pasirodo nusprendė „atleisti" man už tai... Atsidėkodamas privalėsiu surasti buto sprogdintoją, nes jei to nepadarysiu, kentės mano šeima. Puikiai tai suvokiau.

Kodėl po galais prasidėjau su tuo bukapročiu?

Sugriežiau dantimis, o mano sužadėtinė prisiglaudė prie manęs. Buvo išties malonu jausti jos kūno šilumą, bet kažkas čia buvo ne taip. Aš negalėjau jai atsakyti tuo pačiu. Tačiau taip pat nenorėjau atsikratyti kaip šūdo gabalu.

- Kas darosi? – galiausiai paklausė sunerimusiu balsu.

- Kažkas susprogdino Sonio ir Milanos butą. – mergina aiktelėjo iš nuostabos. – Todėl aš turiu surasti kaltininką, nes jei ne... – nejučiomis nutilau, kol blondinė nepatogiai pasimuistė savo vietoje.