Purvini pinigai [K.M]

[2]. Apmastymai

Sėdėjau prie savo darbo stalo. Jau buvo dvylika, darbo beveik nebuvo. Kiekviena diena buvo tokia pati dirbau viršvalandžius, kad nereiktų sėdėti vienai savo bute. Nors tokiu laiku jau nieko dažniausiai nebūna tvarkydama dokumentus galiu kuo nors užssiimt. Nemėgau būti viena, tai mane vertė galvoti apie dalykus, kurie turėtų seniai būti pamiršti.

Su Emiliu ir Raimondu keliavome namo, kadangi vaikinai mane įtikino, kad vienai eiti namo nėra saugu.

- Jums tikrai nereikia manęs lydėti namo. – Jiems pasakiau ir pavarčiau akis.

- Reikia, nes jeigu tau kas nors atsitiks tavo mama mums nudirs kailius – Emilis pasakė ir paglostė mano plaukus. Nežinojau kodėl, bet Emilis visada mėgdavo tai daryti, lyg bandydamas mane nuraminti, kai nebuvo dėl ko jaudintis.

- Jeigu ne mes tai tu seniai būtum pagrobta. Nesunku tokia maža mergaitę paiimt ir nusinešti – Su tais žodžiais Raimondas mane pakėlė ir nepaleido. Aš nors ir kaip bandžiau ištrūkti jis su Emiliu pradėjo juoktis. – Matai sakiau, kad tai nėra sunku?

Dar vienas dalykas, kuris nedavė man ramybės tai buvo vestuvių pakvietimas. Nuo to laiko, kai gavau pakvietimą nesubėgėjau apsispręsti ar verta dalyvauti vestuvėse. Aš vis dar iki šiol pamenu kaip su Simona svajojau apie jos vestuves. Niekada nemaniau, kad bus proga grįšti bent trumpam į savo senąjį gyvenimą.

Savaitė praėjo kaip Emilis dirbo mano firmoje ir šio sprendimo nesigailiu. Emilis atlieka visus paskirtus darbu ir niekada nesiskundžia. Jam padedant su socialiniais tinklais, mažais žingsniais tikiu, kad kompanija dar labiau išpopuliarės.

Susidėjus svarbiausius dokumentus ir sutvarkius savo darbo stalą nusprendžiau, kad laikas grįšti į savo butą. Pasiėmus vestuvių pakvietimą pažymėjau, kad dalyvausiu ir su kitais laiškai išėjau pro duris. Mano nuostabai Emilis vis dar sedėjo prie savo darbo stalo ir kažką skaitė. Padėjus dokumentus ir laiškus ant savo asistentės stalo pamačiau Emilį, kuris šiuo momentu stebėjo mane.

- Tu vis dar čia? - Aš jo paklausiau rengdamasi savo paltą.

- Stark - Jisai atitraukė akis nuo kompiuterio stalo - Kaip tik norėjau su tavimi pasikalbėti - Aš rimtai į jį žvilgtelėjau į jį.- Kodėl šiuose straipsniuose rašoma, kad Stark įmonė slaptai pardavinėja kontrabandą? - Jis paklausė ir rimtai nužvelgė mane. Aš stengiausi nepasimesti. Turbūt ir taip turėjo būti aišku, kad žmogus kuris tvarko socialinius tinklus matys šiuos straipsnius.

- Kelios firmos bando mus pralenkti ir skleidžia melagingą informacija, tai nieko rimto nekreipk dėmesio. Dažniausiai šie straipsniai greitai būna pamiršti. - Aš jam ramiai atsakiau pasiėmus savo mašinos raktus jam ištariau - Galiu parvešti namo jeigu nori. Vistiek dirbi jau kelias valandas ilgiau negu reikia - Jis man palinksėjo ir išjungęs kompiuterį žvilgtelėjo į Ritos stalą.

- Tu dalyvausi vestuvėse? - Jis paklausė ir pasižiūrėjęs į laišką, kuris buvo adresuotas į mūsų buvusį miestą.

- Iš mandagumo nieko daugiau, plius manau būtų smagu susitikti su senais draugais. - Nors ir melavau, bet nenorėjau jam pasakyti visos tiesos.

- Kaip keliausi į vestuves?

- Kad ir rytoj jei noras bus, firmą turi nuosavą privatų lėktuvą, plius su visais žurnalistais nenorėčiau keliauti įprastomis oro linijomis. Gali nesijaudinti skrisi su manimi. - Jam šyptelėjau. Jeigu yra proga išgelbėti vaikiną nuo nepatogumų kodėl gi ne. - Eini? - Emilis apsirengęs savo striukę ėjo paskui mane.

- Koks jausmas būti tikra žvaigždę? - Jis sarkastiškai paklausė, o aš tik pavarčiau akis.

- Aš ne žvaigždė. Aš tik mergina kuri yra sėkminga verslininkė.

- Vistiek tu viso to smegenys - Jis man atidarė duris ir mes likome stovėti lauke.

- Ačiū Emili - Aš jam šyptelėjau - Eime už pastato stovi mano mašina.

- Mano mašiną vis dar taiso. Išleidau pinigus savo naujam butui čia gyventi yra labai brangu. - Emilis atsiduso. Su pinigais problemų jau seniai neturiu, dažnai pagalvoju, kad man labai pasisekė.

- Gyveni vienas? - Bandydama palaikyti pokalbį jo paklausiau.

- Vienas, na tiksliau turiu katiną vardu Pūkis - Jis nusijuokė - Dabar kai dirbu pas tave galėsiu jį lepinti - Emilio žodžiai mane prajuokino.

- Jeigu tiek nekeliaučiau pati norėčiau turėti katiną. O kaip reikalai su Ievai? - Ieva buvo Emilio mergina, labai mielų bruožų ir visada buvo pilna pozityvo. Jie susipažino per vieną vakarėlį ir kiek pamenu labai greitai tapo pora.

- Įsiskyrėme prieš man įstojant, tiksliau dėl atstumo. Ji buvo nuostabi mergina, tačiau mūsų interesai labai skyrėsi, jai buvo mokslai nesvarbu, o man atvirkščiai. - Emilis nuskambėjo ganėtinai liūdnai, bet ne visos paauglystės meilės ilgai trunka.

- Žinau koks tai jausmas - Aš jam pasakiau prisiminus savo pirmają meilę Raimondą. Jis buvo vienas iš žmonių iš mano senosios draugų grupuotės. Kaip nekeista, bet jis atsirado mano gyvenime tada kai jo labiausiai reikėjo.

- Žiūrint kaip kam, Raimondas nebuvo labai tuo laimingas - Jis atsiduso

- Aš kiek žinau jis po keliu mėnesių susirado kita panelę, todėl man nereikia lelia, kad jam skaudu buvo. - Aš ganėtinai piktai pasakiau. Raimondo nauji santykiai, buvo vienas didelis smūgis į mano ir taip sudaužytą širdį. Tai buvo viena iš priežasčių kodėl nutrūko mano ryšis su visais iš senais draugais. Sustojus prie Emilio namų jis man padėkojąs išlipo iš mašinos.

Nepamirškite uždėti žvaigždutės ❤️ Žinau kol kas istorija juda ganėtinai lėtai, tačiau manau nepasigailėsit skaitydami toliau.

Taip pat nepykit už klaidas.