[13]. Ar viskas kuo tikiu tai melas?

47 7 3
                                    

Gabija:

- Viskas - Man ištarė vyras kuris atrodė lyg iš tikro siaubo filmo. Jo veidas buvo pilnas randų, o viena akis uždengta raiščių, jis man padavė vokelį pinigų ir paspaudęs ranką išėjo. Žmonės su kuriais teko atlikti sandorius slaptai skyrėsi nuo tų su kuriais susitinku kabinete. Vienas panašumas tik buvo tai, kad prieš susitinkant su kiekvienu klientu turi gerai apgalvoti ką sakysi ir ką darysi. Nors nedažnai tvarkau tėvo nešvarius darbus, tačiau kartais tenka pačiai įsikišti ir padėti.

- Tavo tėvas neturėjo teisės tave įvelti į visą šitą mėšlą. - Robertas ištarė ir patapšnojo man per petį. - Prisimenu kaip buvai dar mažytė, o dabar baisu, kad kas nors neatsitiktų.

- Viskas yra tvarkoma po žinios apie naujus santykius niekam nebeįdomu kodėl mano sunkvežimiai buvo sustabdyti ir aš jau nebe ta maža mergaitė. - Aš jam meiliai šyptelėjau ir jis mane apkabino. Robertas buvo man kaip antras tėvas, ne veltui mano krikštų tėtis. Sužinojus apie tėčio „slaptą verslą' jis man padeda ir mane saugo nuo problemų.

- Viena dieną, tikiuosi, kad tu šiuos nešvarius darbus baigsi. Pinigai nėra pats svarbiausias dalykas ir taip rizikuoti neverta nors jis kaip tu manęs niekada neklausė. - Robertas atsiduso - Gal kai turėsi savo šeimą - Aš tik nusijuokiau, o Robertas į mane pažiūrėjo keistu žvilgsniu.

- Kas? Aš nenoriu vaikų, tai ne man. Matant kaip greitai šeimos gali sugriūti nenoriu, kad tai patirtų kiti.

...

Grįžus namo paslėpiau pinigus kur tik aš galiu žinoti ir pagaliau atsiguliau į savo lovą. Ah, nenorėčiau jos palikti niekada. Kodėl ah kodėl. Pasižiūrėjus į savo telefoną pamačiau, kad man skambino Nikas. Atsiliepus nieko negirdėjau.

- Mmmm Nikai - Išgirdau merginą, kuri labai garsiai pradėjo aimanuoti. Telefonas iškrito iš mano rankų. Sėdėjau šoke ir negalėjau patikėti tuo ką išgirdau.

...

Gulėjau ant savo lovos, vis dar nesupratau kas įvyko, bandžiau jam paskambinti, tačiau nieko neišgirdau atgal. Šūdas. Šūdas. Paleidau telefoną iš rankų į sieną. Manau sprogsiu iš pykčio.

Negaliu patikėti, kad kai galvojau, kad ką nors įsileisiu į gyvenimą gavau dar vieną suknistą kirtį per širdį. Buvau pikta įskaudinta ir iš tikrųjų negalėjau patikėti. Nežinojau ar tiesiog nenorėjau tuo tikėti ar tai, kad visas reikalas atrodė iš tiesų kvailas. Visa tai buvo tik susitarimas, negi aš rimtai tikėjausi ko nors daugiau?

Nuėjau į virtuvę ir pasiėmiau butelį vyno. Visada su Simona sakydavom, kad vynas padės pereiti visus sunkumus. Įsipylus stiklinę vyno pasileidau vieną iš savo mėgstamiausių dainų ir pradėjau šokti. Nenorėjau leisti sau liūdėti dėl vaikino, kuris net nebuvo mano vaikinas.

....

Dzin! Išgirdau skambutį į duris. Šiaip ne taip nuėjus prie durų jas atidarius išvydau Niką. Tuo pat momentu bandžiau jas užtrenkti, tačiau buvau per lėta. Prieš mane stovėjo Nikas, kuris pirma žiūrėjo į mane, o aš pradėjau juoktis ir nuėjau atsisėsti ant sofos. Nežinau ar tai buvo vyno kaltė ar man buvo ant tiek dzin.

- Kodėl tu čia? - Aš jo paklausiau nedrįsdama žiūrėti jam į akis ir toliau linguodama klausydama muzikos.

- Dėl to, kad bandžiau tau prisiskambinti, bet niekad neatsiliepei ar bent supranti kaip suknistai aš jaudinausi? - Jis bandė prisėsti prie manęs, tačiau aš atsitraukiau ir nuėjau įsipilti dar vieną taurę vyno.

- Oij tu man paskambinai, tiesiog buvo nuostabus skambutis - Sarkastiškai ištariau, Niko veido mina, buvo dar labiau sutrikus negu prieš tai.

- Apie ką tu po galais kalbi? Gabija aš tau neskambinau neturėjau tam laiko aš tau minėjau, kad iki vakaro būsiu užsiėmęs. – Nikas priėjo prie manęs paėmė stiklinę vyno.

- Tu man neskambinai? – Nusijuokiau ir parodžiau savo telefoną kuriame akivaizdžiai buvo parodyta, kad jis man skambino.

- Blondine čia ne mano numeris. Aš tau šimtą kartų sakiau įsivesti mano numerį po galais. Ką tu tokio tam skambutyje išgirdai bent girdėjai, kad aš kalbėčiau? – Nikas šį kartą buvo susinervinęs tai buvo galima girdėti iš jo balso.

- Aš jį įsivedus savo darbo telefone, bet tikrai čia tavo numeris. Matai galas du penki keturi – Staiga nutilau nes vienas skaičius skyrėsi. Kokia aš durna.

- Dabar išgerk vandens ir nusiramink ir man viską papasakok.

Balsuokit, skaitykit, komentuokit ❤️

Вы достигли последнюю опубликованную часть.

⏰ Недавно обновлено: Apr 14, 2022 ⏰

Добавте эту историю в библиотеку и получите уведомление, когда следующия часть будет доступна!

Purvini pinigai [K.M]Место, где живут истории. Откройте их для себя