Purvini pinigai [K.M]

[4]. Sandoris

Gulėjau savo lovoje. Man prieš akis buvo mano telefonas su Nikolo numeriu. Ah.. Nieko neprarasiu pabandydama. Paspaudus mygtuką skambinti kantriai laukiau kol jis atsilieps.

- Labas meile - Išgirdau duslų Niko balsą.

- Nikai - Mano balsas drebėjo, taip dar niekada nesijaudinau ir nesupratau kodėl. Gal bijojau, kad jis tai gali panaudoti prieš mane o gal to, kad paskutinį kartą kai mes buvome susitikę tai buvo viename iš prabangiausių klubų.

Prieš metus:

- Labas meile - Nikas atsisėdo šalia manęs. Prieš mane stovėjo mano šeštas kokteilis šį vakarą, o galva svaigo.

- Labas Nikaiii - Jis šyptelėjo, turbūt niekad nebūtų pagalvojęs, kad matys savo verslo partnerę tokia girtą. - Žinai tu man patinki ir be kostiumo, atrodai ne taip intriguojančiai negu įprastai. - Nikas tik nusišypsojo ir pavartė akis.

- Meile, tu jau padauginai, manau reikia tave parvešti namo - Jis atsistojąs paėmė mane už rankos, aš tuo tarpu žiūrėjau jam tiesiai į akis. Jos buvo mėlynos su šiek tiek žalio atspalvio , tokios kuriose norėčiau pasiklysti. - Ar sugebėsi atsistoti ir nepargriūti? - Jis manęs paklausė ir švelniai padėjo ranką man už nugaros.

- Man ne penkeri Nikai - Vos tik ištarus tuos žodžius paslydau ir įkritau jam į glėbi. Nikas stipriai mane laikydamas pastatė mane ant kojų - Oij - Nusijuokiau ir stipriau prisiglaudžiau prie žavaus vaikino. Jis savo rankomis mane apsikabino ir prispaudė tvirčiau prie savęs, nežinojau ar bijojo, kad vėl nukrisiu ar jam patiko mano artumas.

- Atsargiai manau nenorėtum nusisukti kojos prieš svarbų susirinkimą. - Jis man pakuždėjo į ausį ir tvirtai apkabinęs mane per liemenį vedėsi link galinio išėjimo.

Mes atsidūrėme lauke, pro priekines duris buvo beprasmiška eiti. Krūva paparacių stovėjo lauke ir laukė mūsų. Matyt vienas iš barmenų jiems pasakė apie mūsų tapimo verslo partneriais šventę. Štai mes abudu ganėtinai daug išgėrę, aš aišku daugiau negu vaikinas stovėjome skersgatvyje. Mūsų veidai buvo taip arti vienas kito, nes Nikas laikė mane šalia savęs lyg būčiau pats vertingiausias dalykas jo gyvenime. Nikas švelniai pakėlęs mano smakrą man pažvelgė į akis, maniau ištirpsiu nuo jo kerinčio žvilgsnio. - Meile aš tau sakiau, kad tu esi labai graži? - Jis ištarė ir pirštu perbraukė man per lūpas. Net negalėdama ištarti menkiausio žodelio jį pabučiavau. Nepamenu, kada jaučiau tiek drugelių savo pilve. Bučinys buvo lėtas ir aistringas. Nežinojau ar dėl to, kad mes buvome girti ar kad tai buvo tobulas momentas.

Staiga išgirdome mašinos pypsėjimą. Nikas atsitraukęs nuo manęs ir stipriai laikydamas mano ranką mane vedėsi link mašinos.

- Man reikia, kad apsimestum mano vaikinu - Tyliai ištariau, nežinojau ar jis mane netgi girdėjo ar suprato.

- Kokia proga paneliai, aš esu susikaupus į verslą prireikė vaikino? - Nikas kandžiai atsakė. - Žinai sutinku, tik su keliomis sąlygomis. – Žinant koks Nikas gali būti užsispyręs reikėjo tikėtis, kad ieškos naudos ir sau.

- Tu net nežinai kada ir kiek laiko man reikia, kad apsimestum mano vaikinu. - Sutrikus jo paklausiau, į kokia nesąmonę aš įsivėliau. Aš nesitikėjau, kad jis sutiks tai buvo kvaila.

- Meile, sąlygas dabar jau sudarinėsiu aš. - Aš nurijau seilių gumulą, kuris atrodė baigė mane uždusinti . - Mes busime pora, prieš kameras, prieš tavo tėvą ir mano šeimą.

- Kam tau to reikia? - Nekantriai paklausiau, iš dalies žinojau kam, bet vistiek negalėjau tylėti.

- Populiarumas širdele, visos nuotraukos, kalbos ir įvaizdis publikoje tik padės ne tik man, bet ir tau. Plius manau, kad kai man reiks apsimesti tavo vaikinu tai neliks nepastebėta - Jis kalbėjo protingai, buvo durna ir kvaila galvoti, kad niekas nesužinos apie šiuos netikrus santykius. Jis buvo teisus tai padės ne tik jam bet ir man. Neturiu ką prarasti.

- Sutinku.

Balsuokite, komentuokite ❤️
Šiek tiek trumpesnė dalis ir šiek tiek daugiau veiksmo.