Purvini pinigai [K.M]

[6]. Skrydis

Sėdėjau savo kabinete ir tvarkiau dokumentus. Mintys, kad ši idėja sukels daugiau problemų negu gero nedavė man ramybės. Vienas dalykas dėl kurio jaudinausi tai buvo tėčio reakcija, tačiau jis iki šiol man nieko apie tai nerašė ir tai mane vertė dar labiau jaudintis. Staiga išgirdau tuksėjimą į duris - Užeikite.

- Panele Stark - Mano asistentė įėjus ištarė.

- Taip Rita?

- Socialinių tinklų vadybininkas nori su jumis pasikalbėti - Tai aišku jis turi įsikišti.

- Įleisk - Ah tik ne tai ši diena ir taip pakankamai sunki, man jau užtenka visko. Atsidusau ir atsirėmiau į savo kėdę.

- Emili koks malonus siurprizas - Sarkastiškai ištariau.

- Panele Stark - Emilis prisėdo ir pradėjo kalbėti. - Internetas lūžta nuo jūsų su verslo partneriu nuotraukų - Jis ištarė ir prie manęs pastatęs kompiuterį parodė nuotraukas ir straipsnius, kurie rašė apie mūsų su Niku santykius.

- Tu tvarkai kompanijos socialinius tinklus, ne mano - Piktai atsakiau, net nežiūrėdama į jį, turėjau idėja, kad jam tai tiesiog buvo įdomu.

- Kompanija ir esate jūs panele Stark, todėl manau geriausia būtų ką nors pasakyti iki to kai žurnalistai sugalvos įmantrias istorijas. Tai gali pakenkti kompanijos įvaizdžiui.

- Vakare įsikelsiu ką nors kas paaiškins visa tai ir bus ramu. Nesijaudink ir grįžk prie darbo - Atsakiau ir Emilis atsistojąs išėjo iš mano kabineto.

Nikas: Mano planas veikia internetas lūžta nuo straipsnių. Tu žinai, kad aš esu tikras genijus.

Gabija: Taip patikėk žinau. Tiesiog nemanai, kad reiktų ką nors įsikelti ir paaiškinti situaciją?

Nikas: Meile, tai bus mums tik į naudą.

Padėjus telefoną pradėjau mąstyti kas bus toliau. Štai tau ir ramus naujas gyvenimo lapas. Po paskutinio karto kai buvome matomi kartu, dvi savaites žurnalistai man nedavė ramybės.

Atvažiavome pas Niką į namus, net nepajaučiau kaip 15likos minučių kelionė taip greitai prabėgo. Gal dėl to, kad Niko lūpos taip ir nepaliko manųjų, o gal dėl to, kad laukiau šito momento nuo tada kai jį pamačiau. Nikas atidarė duris ir įsikibęs man į ranką ėjo link savo namo, nors namu nepavadinsi tai buvo lyg rūmai.

...

Darbo diena prabėgus, susitvarkiau likusius dokumentus ir likau laukti Niko. Net nežinojau ar jis mane pasiims ar jau pamiršo. Mano mašina vis dar stovėjo prie mano buto, šūdas.

- Panele Stark pas jus svečias. - Rita įėjus ištarė o už jos praėjo Nikas. Jis buvo apsirengęs, tamsiai mėlyną kostiumą, o jo garbanoti plaukai buvo gražiai sušukuoti. Kaip visada jis tikrai atrodė žavingai.

- Labas meile - Jis ištarė ir nusišypsojo. Meile, jis taip vadina mane nuo tada kai susipažinom per pirmą mūsų susitikimą. Apart verslo susitikimų jis taip ir nesikreipė į mane vardu.

- Labas Nikai, aš jau susiruošusi - Pasiėmus savo rankinuką užsimečiau paltą ir ėjau link durų.

- Smagu girdėti, kai susidėsi daiktus mūsų laukia skrydis.

- Negaliu sulaukti - Sarkastiškai ištariau, štai ir prasidės pats sunkiausias savaitgalis mano gyvenime.

...

- Gero skrydžio - Ištarė stiuardesė ir meiliai nusišypsojo Nikui, kuris jei mirktelėjo. Aš tik pavarčius akis nuėjau prisėsti į savo vietą. Pamiršau paminėti, kad su mumis taip pat skristi turi Emilis kadangi jau jam buvau pažadėjus. Dar viena problema, kurios man betrūko.

- Problemos rojuje? - Emilis paklausė ir nusijuokė. Aš jam nieko nesakius žiūrėjau per langą. - Eii Gabija kalbėkis su manimi - Jis ištarė ir pabaksnojo mane, aš tik nusišypsojau ir stumtelėjau jį šalin.

- Tau nereikia apsimesti lyg tau rūpi. - Pavarčiau akis ir Emilis prasėdo prie manęs.

- Mes buvome draugai visa paauglystę, man tiesiog tu rūpi ir tiek. - Jis ištarė ir paglostė mane per mano blondiniškus plaukus.

Gulėjau pas Emilį ant lovos ir mąsčiau kaip man taip gali nesisekti. Emilis priėjo prie manęs ir pradėjo glostyti mano plaukus.

- Supranti, kad jis tavęs nevertas. – Aš tiesiog tylėjau, nenorėjau apie tai kalbėti, eilinį kartą likau įskaudinta vaikino, kuris man taip patiko. – Žinai, pameni tą dainą kurios negalėjai sustoti klausytis? – Emilis pasiėmė į rankas savo gitarą ir pradėjo groti melodiją, kurios negalėjau pamiršti.

- Viskas gerai nesijaudink Nikas tiesiog labai draugiškas žmogus. Vis dar groji gitara? – Bandydama pakeisti temą jo paklausiau. Nemeluosiu tikrai negalėjau nustoti galvoti kur tiek laiko galėjo būti dingęs Nikas.

- Keista, kad prisiminei, bet taip groju. Norėjau studijuoti ką nors susijusio su muzika tačiau neįstojau. – Iš Emilio veido išraiškos buvo galima suprast, kad jam vis dar del to buvo skaudu.

- Žinai jau seniai girdėjau kaip groji. Kada nors pagrosi man? – Jo paklausiau ir Emilio veidą papuošė šypsena.

- Būtinai jeigu rasi man laiko, bet vis tiek negaliu nepagalvot, kad senoji Gabija seniai būtų jam ir tai padlaižei plaukus nurovus. - Jis nusijuokė prisiminęs, kaip aš reaguodavau kai prie Raimondo lysdavo kitos merginos. Štai ir vėl jis jį man primena, kodėl?

- Tai buvo tik vieną kartą neprimink – Abudu su Emiliu pradėjome juoktis ir net nepastebėjau, kaip Nikas ateina link mūsų. Nikas pamatęs Emilį sėdintį šalia manęs, įsitempė. Negi jis pavydi kai pats akivaizdžiai flirtavo su ta mergina.

- Meile štai kur tu - Jis ištarė ir eidamas link manęs ir parodė Emiliui, kad jis nueitų atsisėsti į kitą vietą. Priėjęs prie manęs jis man pabučiavo kaktą.

- O kur tu buvai? - Aš jo paklausiau. Nikas neatrodė patenkintas, jo veido nepuošė ta žavi šypsena, kaip visada. Neįsivaizdavau kur jis tiek laiko buvo pradingęs.

- Niekur - Jis ištarė ir mane apsikabino per pečius ir aš prie jo prisiglaudžiau. Nežinojau ar jaučiau pavydą ar nusivylimą, tačiau šis jausmas man nepatiko.

Balsuokit, komentuokit ❤️