Purvini pinigai [K.M]

[5]. Netikri santykiai

Po mūsų pokalbio su Niku praėjo visa savaitė o vestuvės bus už dviejų dienų. Nikas man buvo parašęs kelias žinutes, kurios buvo tik klausimai kaip jam rengtis ir kaip aš atrodysiu ir nieko daugiau. Atsikėlus iš lovos nuėjau prie veidrodžio, mano plaukai atrodė tragiškai, o paakiai buvo vieni iš baisiausių kokie yra pas mane buvę. Negalėjau miegoti jau kelias paras, jaudinausi dėl vestuvių ir dėl šio sandorio, kuris atrodė lyg vedė mane iš kantrybės.

Nuėjus į virtuvę nusprendžiau, kad reikia pasidaryti kavos vis tiek manęs šiandien laukė daug darbo prieš išvykstant.

Ding! Suskambo durų skambutis. Prieš nueinant atidaryti duris apsirengiau chalatu kadangi buvau tik su šortukais ir bralete. Retai pas mane apsilanko svečiai, todėl buvo keista tokiu laiku girdėti skambutį. Nuėjus atidaryti duris vos neišmečiau puodelio iš rankų. Nikas stovėjo prieš mane su puokšte rožių ir Chanel krepšeliu.

- Labas meile - Jis meiliai nusišypsojo - Matai koks aš nuostabus vaikinas? - Jis nusijuokė ir man įteikė rožes su krepšeliu. Aš vis dar stovėjau sutrikus ar tai buvo būdas mane pavergti į jo pusę?

- Am - Net nežinojau ką pasakyti, man pritrūko žodžių - Ačiū Nikai - Jam ištariau - Gal užeisi kavos?

- Tu taip nesijaudink, tiesiog jeigu mes jau esame pora manau viena nuotrauka į instagramą visiems sukels daug klausimų - Ah tai tik žaidimas, taip visai pamiršau. Neprisimenu jau kada buvau gavus rožių, o ypač baltų..

- Su Valentino diena mažyte – Man ištarė Raimondas, kuris rankose laikė puokštę baltų rožių.

- Tu prisiminei kaip kalbėjau apie baltas rožes? – Paėmus rožes į rankas jį stipriai apkabinau.

- Kaip gi neprisiminsi pamenu, kaip žiūrėjom bado žaidynes ir tu apie jas šnekėjai.

Jis netikėtai priėjo prie manęs ir švelniai pridėjo savo ranką prie mano skruosto ir vėl pažvelgė man į akis. Turbūt buvo bloga mintis pasirinkti vaikiną kuris buvo toks karštas. Jis pasilenkė prie mano ausies ir pakuždėjo.

- Tai kaip dėl tos kavos? - Jo veidą papuošė klastinga šypsena. Ah kaip jis mėgsta žaisti ir žaidžia per daug gerai.

- Aš tavęs nekenčiu - Jam ištariau eidama link virtuvės, tuo tarpu Nikas dairėsi aplink mano butą, kuris buvo išpuoštas paveikslais, nuotraukomis ir gėlėmis. Į puoduką įpylus karštos kavos atnešiau puodelį Nikui, kuris neatitraukė akių nuo manęs, negalėjau suprasti į ką jis taip žiūri.

- Šiandien į darbą važiuosi su manimi kartu. Paskui aš tave pasiimsiu parvešiu namo, o kitą diena kaip supratau mums reikia būti vakarienėje? - Jis kalbėjo labai punktualiai. Jam šnekant aš nesugebėjau nežiūrėti į jo veido bruožus, kurie buvo nuostabūs. Pirmas dalykas kurį apie Niką pastebėjau tai buvo duobutės, kai jis šypsosi.

- Taip Simona parašė, kad rytoj vakare bus vakarienė kurioje privaloma dalyvauti, o kodėl aš su tavimi turiu atvykti į darbą? - Aš jo nekantriai paklausiau nors manau atsakymą jau žinojau. Jis vertė mane jaudintis ir negalėjau suprasti ar gerąja ar blogąja prasme.

- Šou prasideda, meile - Jis ištarė ir padėjo savo ranką man ant kojos – Atrodai gražiai su susivėlusiais plaukais, ne tokia bauginanti. - Jis prisiartinęs prie mano veido pabučiavo mano skruostą, tuo tarpu mano veidas išraudo. Nežinau kodėl tai buvo viena problema, kad mano veidas ir kūnas parodo tikras emocijas, kurias jaučiu ir tai buvo neapsakomas jaudulys. - O dabar eik apsirengti. - Nikas patraukė savo ranką nuo mano kojos ir šmaikščiai nusišypsojo.

...

Nikas kantriai laukė manęs iki pat momento, kai susiruošiau. Kiek matydavau visą laiką būdavo prie telefono ir neatrodė labai patenkintas. Turbūt darbo reikalai jam nedavė ramybės.

Apsirengus baltą suknelę prie kurios priderinau švarkelį ir susirišus plaukus į aukštą kasą atrodžiau nepriekaištingai. - Aš jau - Jam ištariau vaikinas pasižiūrėjęs į mane nusišypsojo. Jo veidą vėl papuošė gražios duobutės.

Prie buto durų jau stovėjo krūva žurnalistų. Negalėjau suprasti, kaip jie sužinojo, kad mes būsime kartu, turbūt tai Niko idėja. Nikas man atidaręs duris, apsikabino mane aplink mano liemenį ir ėjome jau prie buto įėjimo stovėjusį automobilį. Iš žurnalistų girdėjome krūva klausimų. Ar jūs kartu? Kiek laiko esate pora? Atsisėdus į mašiną mane užklupo dejavu jausmas.

Nikas man atidaręs duris įsėdo į mašiną kartu su manim. Tuo tarpu jo vairuotojas paklausė kur mes važiuosime. Nikas pasakęs, kad važiuosime pas jį į namus atsisuko į mane ir karštai pabučiavo.

- Atvažiavome - Vairuotojas ištarė ir mane sugražino į tikrąjį pasaulį. Nikas išlipo pirmas ir laikė man duris. Žurnalistai taip pat buvo prie mano kompanijos pastato, turbūt žinios sklinda greitai. Prisimenu, kaip galvojau, kad niekada neįprasiu prie tokio dėmesio, tačiau po kurio laiko žurnalistai tapo įprasta mano gyvenimo dalis. Nikas vėl apsikabinęs mane per liemenį ėjo link pastato, buvo keista kaip jis manęs niekada nepaleido.

Visi darbuotojai mus stebėjo atidžiai, jaunos darbuotojos buvo pilnos pavydo. Visada matydavau kaip jos flirtuoja su Niku, todėl nenustebau. Nikas man niekada neatrodė, kaip vaikinas kuriam trūko merginų dėmesio. Priėjus prie mano kabineto durų, Nikas mane sustabdė ir stipriai pabučiavo. - Atvažiuosiu tave pasiimti po darbo, meile - Pakštelėjąs man į žandą išėjo link išėjimo.

- Naujas vaikinas? - Emilis paklausė sukryžiavęs rankas. Ah taip Emilis.

- Kaip matai, grįšk prie darbo - Jam šaltai ištariau ir įėjau į kabinetą.

Nepamirškite komentuoti ir balsuoti ❤️