Mūsų likimas žvaigždėse (H. Styles love story)

1.It's just a job.

3.

Po vakarienės Harry parvežė namo.

-Užeisi?- paklausiau kai sustojome prie mano namų.

-Nežinau,- pasakė kiek abejodamas

-Nagi juk ir mano tėvai turi žinoti su kuo tampysiuosi.

-O aš ar turiu kitą pasirinkimą nei eiti su tavim?- paklausė pažiūrėjęs tiesiai man į akis.

-Ne,- pasakiau ir nusijuokusi išlipau iš mašinos.

-Ar būtina?- zyzė jis visą kelią iki durų.

-Taip. Nejaugi tu Harry Styles bijai susipažinti su mano tėvais?- paklausiau pakėlusi antakius. Jis nieko neatsakė, o aš tik išsišiepiau kaip vaikas gavęs saldainį.

-Kas?- paklausė jis ir nusijuokė iš mano veido išraiškos.

-Tu bijai susitikti su mano tėvais.- Pasakiau ir nusijuokiau.

-Pff net ne daryk duris greičiau sušalsim.

-Gerai gerai zyzekli

-Aš ne zyzeklis,- pasakė įėjęs pro duris,- Kam tau darbas kai gyveni tokiuose namuose?

-Nu man pabodo tėvu prašinėt, kad pinigų duotu tad nusprendžiau susirasti darbą.

-Taigi kur tavo tėvai?- paklausė jis manęs.

-Mam,tėt ateikit susipažint su mano naujuoju vaikinu,- pasakiau ir pažiūrėjusi į Harry neištvėriau nenusijuokusi. Jis stovėjo sustingęs kaip statula, išplėtęs akis ir pražiojęs burna.

-Kodėl taip pasakei?

-Nebijok jie nepatikės aš lezbietė,- po mano žodžių Harry burna atvėpo dar daugiau.

-Tu rimtai?

-Ne juokauju.

-Aster baik erzinti žmones malonu susipažinti Harry aš Mell Aster mama,- pasakė ir paspaudė Harry ranką.

-O kur tėtis?

-Darbo reikalais išvyko į Niujorką.

-Nu bet taip nesąžininga.

-Norit ko nors?- paklausė mama. Ir vėl nukreipia temą.

-Norėsi ko nors?- paklausiau atsisukusi į Harry kuris stebėjo mamos ir mano pokalbį.

-Ne aš jau turiu lėkt.

-Ei nesąžininga aš pas tave buvau ilgiau turi atsilygint,- pasakiau patempusi lūpą. Harry tik nusijuokė iš mano veiksmų.

-Gerai eime pažiūrėti kokį filmą,- pasakė jis.

-Jes,- sušukau per visus namus.

-O žiūriu tau patinka draugija,- pasakė jis ir nusijuokęs nusekė paskui mane į svetainę.

-O kad tu žinotum kaip aš branginu kiekvieną draugą kuris net nėra tikras mano draugas ta prasme man už tai moka,- pasakiau kiek nusivylusi.

*Harry akimis*

-O kad tu žinotum kaip aš branginu kiekvieną draugą kuris net nėra tikras mano draugas ta prasme man už tai moka,- pasakė ji kiek nusivylusi.

-Tai tu neturi draugų ar kaip? Be to mes galime būti draugai ir taip, juk nesvarbu moka ar ne tai tavo darbas, o draugais galime būti ir darbe,- pasakiau ir pastebėjau maža šypsena jos veide.

-Manau, kad taip,- pasakė ji. Ilga laiką sėdėjome tyloje kol pamačiau jos skruostu riedančia ašarą.

-Ei kas buvo?- paklausiau pritūpęs prieš ją

-Mano gyvenimas apgailėtinas,- pasakė ji ir panardinusi savo veidą rankose pradėjo tyliai kukčioti.

-Nesakyk taip juk turi nuostabius tėvus, draugų kuriems tu rūpi...

-Tame ir yra esmė aš pasaulyje neturiu nei vieno draugo. Galvoji būčiau dirbusi šį darbą jei nebūčiau pasijutus tokia vieniša. Supranti galvojau susirasiu draugų, bet tai ne tas pats tai tik darbas. Aš niekada negalėsiu su tavim ir vaikinais bendrauti normaliai vis tiek kažkada paaiškės jo aš samdoma. Mes net neturime apie ką šnekėti. Žinai tau derėtu jau eiti. Paskambink man ryt man darbo diena jau baigėsi,- pasakė ji ramiai ir atsistojusi nuėjo prie durų.

sorry kad trumpa bet nelabai turėjau laiko jai parašyti. Atsiprašau jei buvo klaidų labai skubėjau. Laukiu jūsų vote ir nuomonių :3 NaHi