Mūsų likimas žvaigždėse (H. Styles love story)

1.Last your question was

Maždaug už penkių minučių Denas atvažiavo.

-Sveika,- pasisveikinęs apsikabino mane Denas.

-Sveikas, čia Niall,- pasakiau atsitraukusi.

-Malonu,- Paspaudė vienas kitam ranką.

-Taigi gal gali man viską paaiškinti?

-O tu tikrai nori, kad jis žinotu?

-Taip Niall man kaip brolis nuo jo paslapčių neturiu.- Pasakiau šyptelėjusi.

-Taigi tavo paskutinis man užduotas klausymas buvo kas mes esame.

-Taip.

-Aster tu esi na kaip čia pasakius žinia tave gali kiek nustebinti.

-Nagi Denai sakyk,- suzyziau.

-Tu esi žvaigždė Aster. Niekada nepagalvojai ką tavo vardas galėtų reikšti?

-Ne.

-Ar tau viskas gerai gal karščiuoji juk tai visiška nesamonė,- susiraukęs stovėjo Niall.

-Niall sako tiesą tai negali būti tiesa.-Pasakiau sunerimusi.- Tai aš išsigimelė?

-Ne Aster tu nuostabiausiais dalykas pasaulyje.

-Iš kur man žinoti kad sakai tiesa?

-Ar buvai ką nors įsimylėjus?- paklausė jis manęs. Atsakyt ar ne? Juk Niall stovi šalia. Ai vis tiek jis žino daugiau nei jam reikia.

-Taip, Harry,- pasakiau ir pažiūrėjau į Niall. Jis pažiūrėjo į mane užjaučiančiu žvilgsniu.

-Tavo plaukai ne visada buvo blodiniški ar ne? Jie pakeitė spalvą tą dieną kai sužinojai jog tau patinka jis.

-Taip.- pasakiau,- Ar man kažkas blogai?

-Ne tiesiog tu radai tai ką privalėjai rasti.

-Ir kas dabar.

-Jis turi tau garsiai prisipažinti jog ištiesų tave myli.

-Kas?

-Aster gal užteks?- paklausė sunerimęs Niall.

-Jei nenori klausyti gali išeiti,- pasakiau atsisukusi į jį. Mano akys buvo pilnos ašarų. Aš labai bijojau savęs.

-Nagi ateik,- pasakė jis ir ištiesė rankas apsikabinimui. Greitai puoliau į jo glėbį ir pradėjau tyliai kukčioti.-Harry tai turi padaryti jis ar ne?- paklausė Niall.

-Taip jis vienintelis gali išgelbėti Aster nuo visiško išnykimo.

-Ką? O Dieve aš mirsiu.

-Ne jei jis tave pamils.

-Kaip jis mane pamils jei yra bailys? Pabėgo jis nuo manęs.

-Jis negali nuo tavęs pabėgti. Tau atrodo jog jis pamiršo tave, bet taip nėra jis kovoja viduje.

-Su kuo?

-Su jausmai tau.

-Kiek man laiko liko?

-Na tau jau dvidešimt vieneri ar ne?

-Taip.

-Pagal viską tau liko metai laiko Aster.- Denui tai pasakius suklupau ant žemės.

-Aster viskas bus gerai,- pasakė pritūpęs Ni.

-Taip aš paskutinius savo gyvenimo metus praleisiu prasmingai.

-Ne Aster! Harry tave myli aš tai žinau tau tereikia su juo pasiklabėti.

-Ne niekada. Niekam negalima apie tai sužinoti aišku?

-Taip.

-Ačiū Denai už atsakymus buvo malonu, o dabar atleisk, bet mes su draugais ruošiames smagiai praleist vakarą.

-Taip gerai viso Aster.

-Nesakyk taip,- pasakiau susiraukusi

-Kodėl?

-Atrodo jog taip sakydamas atsisveikini visam.

-Iki.- Pasakė šyptelėjęs ir įsėdęs į mašiną nuvažiavo.

-Kaip manai ar jie dar norėtu į klubą?- paklausiau atsisukusi į Niall.

-Bet daktaras

-Niall girdėjai man neliko daug noriu laiką praleisti linksmai.

-Aišku, kad norėtu,- pasakė jis šyptelėjęs.

-Gerai,- pasakiau ir nubėgau į vidų,- Žmonės paklausykit varom šiandien į klubą nėra ko čia nuobodžiauti.

-O kaip dėl daktaro nurodymų?- susirūpinęs paklausė Liam.

-Jis sakė ilsėtis sėdėdama klube nedirbsiu sunkaus fizinio darbo,- pasakiau ir šyptelėjau.

-Tai tada maunam į kluba,- sušuko merginos.

-O jūs jau čia. Padėsit man pasiruošt?

-Taip žinoma eime.

*Klube*

-Aš einu atsigert !- sušukau, bet nemanau, kad kas nors išgirdo. Nuėjau prie baro ir užsisakiau vieną martinio.

-Sveika kuo tu vardu?- pasigirdo balsas kurio išgirsti nenorėjau. Tik manau, kad žmogus kuris ištarė tuos žodžius nori matyti mane labiau nei aš jį.

-Manau tu gerai žinai,- pasakiau atsisukusi į ją. Akyse susikaupė ašaros.- Negalvojau, kad susitiksim taip greit,- pasakiau ir patraukiau išėjimo link.

*Harry akimis*

Sėdžiu namie ir nuobodžiauju nes vaikinai išsitempė Aster į klubą.

-Aaaa,- išgirdau merginos riksmą. Pažiūrėjau pro langą netoliese ant suoliuko sėdėjo mergina ir panašu, kad verkė. Tiek daug nusivylusių žmonių.

-Ei ar tau viskas gerai?- paklausiau išėjęs. Megina nieko neatsakė tik kruptelėjo išgirdusi mano balsą. Mergina pasuko galvą mano pusėn. Aš pradėjau eiti link jos.

-Stok!- sušuko ji. Aš taip ir sustingau. Nesuprantu kas čia kątik įvyko,- Apsisuk ir eik namo.

-Kas tu?

-Palik mane, palikai kartą antrą kartą nemanau kad kinos sudrebės,- tai pasakiusi pradėjo tolti nuo manęs.

-Aster?!- sušukau. Mergina stabtelėjo pasuko galvą mano pusėn ir vėl pradėjo tolti nuo manęs.

Esu pasimetęs ir nežinau ką daryti. Tikriausiai reiktu paskambinti Niall.

Pokalbis:

-Niall man reikia kad atvažiuotum.

-Tuoj būsių,- pasakė ir padėjo ragelį.

PO keleto minučių jis stovėjo prie mano namų durų.

-Kas atsitiko?- paklausė įėjęs  vidų.

-Mačiau ją ji buvo čia,- pasakiau tyliai sau po nosimi.

-Ir?

-Kažkodėl jaučiu kad man reikėtų nueiti pas ją.

-Man atrodo, kad tu pagaliau atgavai sveiką protą ir supratai jog Aster yra tokia vienintelė ir tik tu gali ją išgelbėti.

-Kaip suprast?

-Na ta prasme nuo liūdėsio,- bandė išsisukti.

-Tarkim patikėjau tavim.Einu pas ją.

-Gal ryt? Dabar vėlu.

-Man atrodo jog rytoj bus per vėlu,- pasakiau ir pasiėmęs mašinos raktelius išėjau iš namų.

Sr jei buvo klaidų :))) ir dar mergos ir kiti :DD noriu NUOMONIŲ!!! With all love NaHi