Mūsų likimas žvaigždėse (H. Styles love story)

1.I'm ready

-Aww dėkuj,- pasakiau ir įsėdau į mašiną. Važiavime tyloje. Buvo keista, nes Harry beveik niekada neužsičiaupia.-Na tai kur važiuojam?
-Staigmena,- pasakė pasukęs galvą mano pusėn ir šyptelėjo.
-Man nepatinga staigmenos,- suraukiau kaktą.
-Baik raukytis raukšlių atsiras.- Nusijuokė jis
-Nu ir gerai busiu sena ir raukšlėta.-Jis nieko man nebeatsakė. Važiavom pusvalandį.
-Na pagaliau atvažiavom.-Pasakė jis ir išlipęs man atidarė duris.
-Ačiū,- pasakiau ir išlipau iš mašinos.Mes ėjome takeliu link miško.-Rimtai atsivežei mane čia kad išprievartautum ar kaip?- sukikenau.
-Panašiai,- nusijuokė jis.
-Aš bijau jau. - Pasakiau rimtai.
-Aš juk juokauju,- pasakė sustojęs jis.
-Aš taip pat. Tai dar toli?
-Užsimerk,- paliepė jis. Kaip sakė taip ir padariau. Netrukus pajutau kaip esu paimama už rankos.
-Dar ilgai?
-Ne.- Ėjome dar kelias minutes,- Gali atsimerkti,-Pasakė jis.Pramerkiau akis ir prieš save išvydau nepakartojama vaizdą. Buvome prie nedidelio ežero. Netoli ežero stovėjo namas lauke buvo graži medinė pavėsine kurioje buvo stalas dvi kėdės ir kaip tikriausiai suprantate maisto.
-Čia labai gažu,-pasakiau uždengusi lupas ranka.
-Dėl tavęs labai stengiausi džiaugiuosi kad patinka,- pasakė ir pabučiavo mane.
-Kieno šis namas?-paklausiau kai sėdėjome prie stalo.
-Draugės,-atsakė ir nuleido akis į stala.
-Ei kas yra?
-Mes išvykstam į turą.
-Kada?-paklausiau be emocijų veide. Nėra taip jog man neskaudu. Man jo labai trūks.
-Rytoj vakare.
-Ir tu tik dabar man pasakai.
-O jei būčiau pasakęs anksčiau ar tai būtų ką keitę?
-Nemanau. Na praleiskim šį vakarą linksmai.-Pasakiau ir pradėjau valgyti. Viskas buvo labai skanu. Harry kelis kart sudainavo man ir pasiūlė nueit link ežerėlio. Aš būdama durna nuėjau. O kadangi Harry visada liks Harry. Jis mane išmaudė. Pezz taip stengėsi daryti man makiažą o dabar atrodau kaip pabaisa. Tušas nuvarvėjęs plaukai susivėlę.
-Hazz ma..nnn š.a..lta,- sukalenu dantimis.
-Ateik sušildysiu,- pasakė ir apkabino mane. Dar šiek tiek pasėdėjome ir jis pasiūlė eiti vidun.
-O ar tavo draugė nesupyks?-paklausiau jo.
-Ne.-Pasakė jis ir įleido mane į vidų. Namas buvo labai jaukus.
-Na tai ką veikiam?-paklausiau jo.
-Gal einam miegot? Noriu ryt anksti atsikelti ir ilgiau pabūti su tavimi.
*Po jų abiejų prausimosi*
Gulėjau lovoje šalia Harry.
-Harry?
-Mmm
-Myli mane?
-Labai,- pasakė ir pabučiavo. Aš prailginau bučinį. Harry užgulė mane viena ranka prilaikydamas save kita laikydamas už mano nugaros. Jis pradėjo leistis lūpomis
žemyn.-Nenoriu tavęs skubinti,- pasakė grįžes prie mano lūpų.
-Aš pasiruošusi,- sužnabždėjau jam į lūpas. Jis nieko nebeatsakė tik pabučiavo. Jis lengvai atsegė man liemenėlę ir kažkur ją numetė. Hazz švelniai bučiavo mane. Nuėmiau jo trumpikes. Jo pasididžiavimas jau buvo pasiruošęs kelionei į mane(:'D?)
Harry letai numove mano kelnaites ir pirstais perėjo per mano vietelę.
-Tu tikrai pasiruošusi??
-Taip.-Pasakiau žiūrėdama jam į akis. Jis prisitraukė mane arčiau savęs ir lėtai įėjo į mane. Iš mano lūpų pasigirdo tyli aimana. Iš pradžių skaudėjo, bet vėliau tai perėjo į malonumą. Harry judėjo lėtai.
-Hazz greičiau,-sušnabždėjau jam į ausį. Jis pagreitino tempą.
-Aah,-pasigirdo tyli aimana iš jo lūpų.
-Mmmm,- jis vėl palėtino tempą.
-Aš tuoj,- pasakė jis bučiuodamas mane.
-Aš taip pat,- ir bumm. Malonūs šiurpuliukai perbėgo. Jis išėjo iš manęs ir pabučiavo man į lūpas.
-Myliu tave.
-Aš tave labiau.
*Po 4 metų*
Sėdžiu žaidimų aikštelėje viena ir stebiu savo mažąją princesę žaidžiančią su kitais vaikais. Taip aš turiu dukrą jos vardas Bella. Su Harry išsiskyrėme. Na tiksliau jis mane paliko dėl kažkokios prostitutės. Jis net nežino jog Bell jo dukra. Jis net nenutuokia kad Bella egzistuoja. Tą vakarą kai norėjau jam pranešti šia naujieną jis taip pat turėjo man staigmeną. Jų grupė baigė savo karjerą ir gyvena savo gyvenimus. Lexe ir Niall turi sūnų. Iš kur žinau? Bendrauju tik su ja. Žinau kad ja galiu pasitikėti ir jog ji nepasakys Ni jog turiu dukrą. Aš žinau jog Niall pasakytu tai Harry, o šis bandytu su manimi susitikti. Kame yra esmė nenoriu daugiau kada nors gyvenime jį sutikti.
-Aster ką tu čia veiki?- išgirdau vyrišką balsą. Apsisukau ir pamačiau Niall už rankos laikantį savo sūnų.
-To paties galiu paklausti ir tavęs,-pasakiau ir nusišypsojau berniukui. Luke(atceit vaiko vardas) nubėgo pas kitus vaikus žaisti.
-Na tikriausiai pati supranti, atvedžiau Luke pažaisti su kažkokia mergaitę kuri čia būna kiekvieną dieną. Man atrodo jos vardas Bema ar Beza jis neaiškiai taria vardus,-nusijuokė Niall.
-Jis tikriausiai kalbėjo apie mano dukrą Bella,- pasakiau ir šyptelėjau.
-Nežinojau jog turi dukrą,- pasakė nustebęs.
-Niekas nežino, tik tėvai.
-Žinai Harry tavęs ištįsus metus ieškojo, bet prarado viltis tave rasti.
-Žinai jis pats kaltas jog jo akyse matyti nenoriu.
-Neginsiu jo, bet manau turėtum žinoti jog tai vadybininkai jam liepė tave mesti ir susitikinėti su Roshel.-Po šio jo sakynio mano širdis dužo į šipulius antrą kartą mano gyvenime.
-Na bet tai praeitis ir aš nenoriu jos prisiminti.
-Mamyte gal jau einam as noliu ledo,- pribėgusi patempė mane už rankos Bell.
-Na aš turiu lėkt buvo malonu susitikt,-pasakiau ir paėmusi Bella už rankos nuėjome prie ledu kioskelio. Nusipirkusios ledų patraukėme namo.
-Mama o kul yla tėtiš?- paklausė Bell valdydama ledus.
-Nežinau dukrelę manau jis greit grįš,- pasakiau jai tai ką visada sakau.
-Bet as noliu tetcio,- pravirko ji ir išmetė ledus ant žemės. Pakeliau ledus su maišeliu ir išmečiau į šiukšlinę.
-Aš taip pat noriu jog jis būtu šalia mieloji bet jis išvyko.
-Dedė?-paklausė ji žiurėdama kažkur į tolį.Apsisukau pažiurėti į ką ji žiūri. Link mūsų ėjo žmogus kurio man taip sėkmingai pavyko išvengti 4 metus.
-Mieloji ten tėtis,- pasakiau pati nepajusdama. Pasiėmiau ją ir pradėjau tolti nuo Harry.
-Tėti!- sušuko ji ir išlaisvinus savo rankute iš manosios nubėgo prie Harry. Aš apsisukai ir su ašaromis akyse stebėjau ką jis darys. Jis paėme mergaitę ant rankų ir pradėjo eiti link manęs.
-Aster?- paklausė jis aš tik paėmiau dukrą iš jo rankų.
-Mamyte tetiš čia tetiš,- krykštavo iš džiaugsmo ji.
-Aster kodėl ji taip sako?-vėl paklausė jis.
-Kodėl tyli Aster?- paklausė jis.
-O ką tu nori kad tau pasakyčiau? Sveikas Harry kaip sekasi su Roshel? O beto nuslėpiau nuo tavęs tavo dukterį jog laimingai gyventum su kita.-Pasakiau pro ašaras.
-Ji mano dukra?- paklausė žvelgdamas į Bella ašarų kupinom akim.
-Harry gal pamiršk jog buvom susitikę ir leisk man toliau gyventi.
-Leisti mūsu dukrai augti be tėvo?
-Tu pats nusprendei.
-Aš nusprendžiau? Aš nepasirinkau nežinoti jog turiu dukrą. Tu galima sakyti atėmiai ją iš manęs. Aš ieškojau tavęs ištįsus metus. Nemylėjau aš Roshel dar iki dabar myliu tave. Manai būčiau palikęs viską dėl nieko? Vadybininkai privertė mane kitaip tave būtu atitraukę nuo manęs pačiu žiauriausiu būdu. Nenorėjau jog nukentėtum meile.
-Astrer, aš tau Aster.
-Prašau leisk man bent jau būti dukros gyvenime.
-Gerai. O dabar iki.- pasakiau jam ir pradėjau eiti.
-Teti!- sušuko Bella išsokusi iš mano rankų nubėgo pas Harry.
-Aš jus gal palydėsiu namo.
*Po dar 6 metų*
Per visus šiuos metus mes su Haroldu labai artimai ir vėl susibendravom. Dabar stoviu prie altoriaus prieš jį ir girdžiu iš jo lūpų išeinančius žodžius.
-Sutinku.
-Ar jūs panele Aster Holms sutinkate imti Harry Styles į vyrus?- paklausė kunigas.
-Taip sutinku,- po šiu mano žodžiu manęs laukė meilės ir daugybės nuotykių kupinas gyvenimas. Susilaukėme sunaus kuriam davėme varda Ian. Dabar galiu drąsiai teigti jog mano gyvenimas pagaliau stojo į savo vėžias.
The end...
Va ir paskutinė dalis. Didelis ačiu toms kurios skaitė šią istorija. Aišku gaila, bet reikėjo nutraukti. Tikiuosi paskutinė dalis jums patiko.