Mūsų likimas žvaigždėse (H. Styles love story)

1.I love her,but it's not realy metters now

Jei skaitot nepatigekit paspausti "vote" migtuko. Ačiū.
Pyyyyp....pyyyp
Pokalbis:
-Klausau?- atsiliepė mergina, bet tikrai ne Aster.
-Kas tu ?- paklausiau jos.
-Ar svarbu kas aš. Pasakysiu tik tiek jog Aster dabar nėra ir ji nenori kalbėtis su jumis kaip jūs nesuprantat. Viskas dedu ragelį
-Ne palauk..
-Greičiau neturiu daug laiko.
-Perduok jai kad jos pasiilgom ir labai ją mylim gerai?
-Žinoma štai jums linkėjimai nuo jos,- pasakė įžūliu balsu. kas tai moteriai negerai?
-Sakyk.
-Ji jums perduoda: atsikniskit man užtenka verkti ištisas dienas prisiminant jus. Leiskite man gyventi toliau,- išgirau jos balsą. Tai Aster.
-Saule?
-Styles nebeskambink ir pranešk kitiems jog nebeskambintu leiskite man gyventi.
Pokalbio pabaiga.
-Harry kas tau? – paklausė Zayn atsistojęs prieš mane.
-Ji liepė atstoti tad taip ir darysime aišku?
-Žinoma ji juk pasirinko,- sušniurkštė nosimi Gemma.
-Nagi ateik,- pasakiau ir ištiesiau rankas. Ji puolė į mano glėbį.
-Jei nori būti užmiršta taip ir bus,- sušnabždėjo Niall ir nuėjo į savo kambarį.Be manęs jis antras kuris labiausiai pergyvena dėl jos. Jis ją mylėjo kaip tikrą seserį.
-Ni tau viskas gerai?- paklausiau pabeldęs į duris.
-Jo išeik,- pasakė jis iš už durų.
-Vienas žmogus man taip pasakė ir jo jau nebėra tad tavęs nepaklausysiu ir lauksiu tol kol išeisi arba įleisi mane,- pasakiau ir sukryžiavau rankas ant krutinės.
-Tu toks nepakenčiamas,- pasakė jis atidaręs duris. Nieko nesakęs apkabinau jį.
-Aš taip pat jos pasiilgau leiskim jai atsikvėpti ji grįš aš esu tuo tikras.
-Tikėkimės,- pasakė jis ir atsisėdo ant lovos.-Ji kalbėjo su manimi.
-Kada?- paklausiau atsisėdęs šalia jo.
-Prieš išvykstant. Sakė jog važiuoja pas tėvus. Kaip aš galėjau būti toks kvailas. Juk jos tėvai buvo verslo kelionėje Niujorke. Ir turėjo grįžti po dviejų dienų. Ji nebutu ten normaliai pabuvusi. Kodėl aš toks durnas?
-Nesi tu durnas. Tai ji durna kad paliko mus. Juk ne mes ją palikom. Skaitei laiška ji susiras tave.
-Nemanau ji taip rašė jog bent kiek ramiau būtų.
-Ei tu pažįsti Aster visi ją pažįsta. Ji nebūtu to rašiusi jei nebūtų tikrai norėjusi su tavimi susitikti.
-Tu teisus, bet aš nelauksiu to. Nelauksiu tos dienos kai jis atvyks atsisveikinti.
-Kodėl?
-Nes žinau jog po to ji niekada negrįš.
-Kodėl tu tuo toks tikras.
-Tiesiog žinau Harry. Tau reiktu ją pamiršti.
-Bet aš negaliu aš myliu ją.
-Žinau aš ją taip pat, palauk tu ką?
-Myliu ją,- pasakiau sutrikęs.
-Kaip suprast.
-Ji mano draugė ir aš ją labai myliu gal net labiau nei drauge, bet juk tai jau nebesvarbu,- pasakiau ir atsistojęs išėjau.
*Aster akimis*
Kodėl aš ką tik jam tai pasakiau.
-Aster kaip tu ?
-Kas man užėjo? kodėl aš ką tik jam tai pasakiau?
-Na juk nieko baisaus nepasakei.
-Taip tik tau atrodo. Tai tikrai negražu iš mano pusės.
-Nusiramink. Viskas pasibaigė gyvenk toliau ir mėgaukis tuo.
-Aš negaliu. Jie buvo pirmi tikri draugai mano gyvenime, o aš su jais šitaip pasielgiau.- Pasakiau ir pradėjau dar garsiau kukčioti.
-Nagi jie išgyvens juk ne pasaulio pabaiga.
-Ne pasaulio. Bet šiandien oficiali mano draugystės su jais pabaiga...

483 žodžiai. Kaip ir žadėjau įkėliau naują dalį šiandien. Rytoj tikriausiai neišeis įkelti nes važiuoju su šeima į soda, veliau pas sedę nu žodžiu blah blah blah. Tikiuosi patiko. Mergos netingėkit parašyta nuomonių. Jų sulaukiu tik iš vieno žmogaus kuriam sakau DIDELĮ AČIŪ! Tai va laukiu jūsų vote ir komentarų. With all love NaHi