Mūsų likimas žvaigždėse (H. Styles love story)

1.He left me

Paskutinį kartą atėjau aplankyti savo spindulėlio.Paskutinį kartą pamatysiu ją. Atrodo jog man lengva, bet taip nėra. Ji man tapo labai artima per visą šį laiką. Ir ta katastofa mane paveikė. Aš nebegaliu miegoti. Vis sapnuoju jog ji mane kvietė ir jog aš kaltas, kad ji mirė. Štai kodėl turiu ją pamiršti. Nebegaliu atlaikyti to kaltės jausmo.Įėjau į palatą kurioje sėdėjo Aster mama.

-O Harry ačiū, kad atėjai gali su ja pabūti 10 minučių?

-Taip aš norėjau su ja pabūti vienas.

-Gerai aš greitai.

-Nežinau kaip pradėti šį atsisveikinimą,- prabilau atsisėdęs ant kėdės,- Tu buvai mano saulė, mano žvaigždės kurios praskaidrindavo nuotaiką. Dabar viskas niūru. Tu mano geriausia draugė, o štai aš tokio titulo nevertas. Noriu jog žinotum, kad nesi kalta dėl mano spendimo kaltas esu aš. Viso Aster.- Pasakiau ir atsistojęs išėjau.

-O jau išeini?- paklause Aster mama.

-Taip.. am kai ji pabus galėtumėte perduoti šį laišką jai?- paklausiau įteikęs laiškelį kuriame išliejau visą save.

-Žinoma.- pasakė ir pasiėmusi raštelį įsidėjo į rankinę.

-Ačiū,- pasakiau ir išėjau iš ligononės.

*Viduryje turo*

-Ačiū jums už tokia gerą nuotaika Niujorke,- sušukau ir su vaikinais išbėgome į užkulisius.

-Na gerai pasirodėte vaikinai,- pasakė Paul.

-Dėkuj,- padėkojom visi kartu. Jūs tikriausiai norite sužinoti kaip jaučiuosi ir ką jaučiu Aster. Tai aš jaučiuosi kaip niekad gerai. Buvau pasiilgęs viso šito. O Aster. Kol kas ji man visai nelenda į galvą. Ją pamiršau. Ne visiškai, bet skausmo nebejaučiu. Žinau jog jei pamatysiu ją viskas grįš todėl pasitaręs su vaikinais nutarėme, kad aš periskraustysiu gyventį vienas jei Aster netyčiom ateitu į svečius.

-Vaikinai turiu gerų naujienų jums,-pasake į kambarį įlėkęs visas patenkintas Niall.

-Nu sakyk mes nekantraujam!- sušuko Zayn.

-Ji pabudo musų, mergytė pabudo!- sušuko jis.

-Tu ką rimtai?- paklausė visi išsižioję.

-Kuo rimčiausiai!

- Reikia paskambinti merginoms ir pranešti šia gerą naujieną,- visi patenkinti suriko.

-Harry, o ką tu manai?- paklausė Ni ir visų akįs buvo nukreiptos į mane.

-Nieko, visiškai nieko. Nei laimės nei liūdesio,- pasakiau nes taip ir jaučiuosi. Kol jos nematau, kol nematau jos spindinčiu akių esu apsaugotas nuo skausmo.

-Na tu esi, tu ,- pasakė Louis ir nusijuokė. Visi kiti taip pat.

Aster akimis

-Mieloji aš taip džiaugiuosi dėl tavęs,- verkė mama.

-Tai kodėl verki?- nusijuokiau

-Nes labai tave myliu ir esu begalo laiminga jog prabudai.

-Iš Harry jokių naujienu?- iškart pasiteiravau jos. Dar nepamiršau kaip jį myliu.

-Ne, bet jis tau prieš 2 mėnesius paliko raštelį.

-O iš vaikinų?

-Jie skambino ir yra labai laimingi, kad prabudai.

-Nagi duok laiškelį,- pasakiau ir ištiesiau ranką. Tikėjausi jog jis bus apie tai kaip jis manęs pasiilgs, bet toli gražu ne.

-Mama gali išeit noriu viena pati jį perskaityt.