Mūsų likimas žvaigždėse (H. Styles love story)

1.who we are?

Po juoko antplūdžio Niall parvežė mane namo.

-Buvo smagi dienelė reiks kada pakartot,- pasake Ni ir sukikeno kaip maža mergaitė.

-Būtinai,- pasakiau jam.

- Na iki greito,- pasakė jis.

-Ei ar gali pasakyt Harry, kad man paskambintu jis žadėjo mane šiandien pas jus atsivešt.

-Gerai,- pasakė jis. Atsisvekinusi išlipau iš mašinos ir nubėgau namo.

*Po 4 mėnesių*

Na dabar trumpai apie tai kas įvyko per pastaruosius 4 mėnesius. Taigi susibendravau su vaikinais ir jų merginom. Pagaliau turiu normalių draugų. Kas dar? Ai taip diena kai supratau,kad man patinka Harry žinau keista, bet aš jį įsimylėjau. Nenukrypkim nuo minties tą diena kai tai supratau mano plaukai savaime pakeitė spalvą. Žinau tai keista, labai keista. Tikrai pradėjau bijoti pati savęs. Ir ta baimė vis auga, nes kiekvieną diena visur matau Harry. Sapnuoju kai krentu iš dangaus ir niekaip nepasiekiu žemės. Šiandien susitariau susitikti su vienu žmogumi kuris patyrė tą patį tai Denas kaip tik jau turėčiau išvažiuot. Staiga į kambarį įlėkė mama su telefonu rankose.

-Aster tau skambina Harry,-pasakė mama įėjusi į kambarį.

-Duok telefoną tada,-pasakiau ir nusijuokiau nes ji vis dar stovėjo apsikabinusi telefoną. Jai labai patiko Harry.

-O taip, prašau,-pasakė įdavusi man telefoną.

-Gali eit mama,-pasakiau jai ir ji apsisukusi išėjo.

Pokalbis:

-Klausau?

-Labas, saule,-pasisveikino Harry.

-Labukas,-pasakiau sukikendama.

-Kokie šiandienos planai?

-Eisiu susitikti su draugu, o ką?

-Ne nieko kas per draugas?

-Paprastas.

-Nu gerai, kai pareisi namo paskambink užvažiuosiu pas tave.

-Gerai.

Pokalbio pabaiga;

Pažiūrėjau į laikrodį kuris rodė 3:15pm. Aš vėluoju. Greit nubėgau į apačia, apsiaviau batus ir pasiėmusi mašinos raktus išlėkiau pro duris. Pamiršau paminėt aš jau turiu vairuotojo teises. Įsėdau į mašiną ir nuvažiavau į sutartą vietą. Žmogaus su kuriuo buvau susitarusi susitikti dar nebuvo vadinasi atvažiavau laiku. Maždaug už dešimties minučių į kavinę įėjo vaikinas su kuriuo buvau susitarusi.

-Aš čia,-pamojavau jam, o jis atsisukęs nusišypsojo.

-Sveika,-pasakė jis ir atsisėdo prieš mane.

-Labas aš Aster.

-Aš Denas malonu.

-Man taip pat, paėmiau tau karšto šokolado jis mano mėgstamiausias tikiuosi tiks.

-Taip man jis taip pat labai patinka.

-Taigi prieikm prie temos.

-Taip ką nori sužinoti?

-Kas mes esame?

-Geras klausymas.

-Taip aš jų turiu tikrai daug.

-Mes esame...-vaikina pertraukė skambutis.-Aš atsiprašau labai skubus reikalas galime susitikti poryt?

-Žinoma,-pasakiau ir nusišypsojau. Jis padėjo ant stalo pinigus už karštą šokoladą ir išėjo pro kavinukės duris. Aš sėdėjau viena ir lėtai gėriau šokoladą. Baigusi padėjau pinigus ant stalo ir išėjau pro duris. Lauke buvo apsiniaukę. Atrodo tuoj pradės lyti. Įlipau į mašiną ir kaip pranašavau pradėjo pilti kaip iš kibiro. Man nepatinka vairuoti kai lyja nes kelias būna slidus. Užvedžiau mašiną ir nedideliu greičiu pasukau namų pusėn. Nekenčiu, kad gyvenu šiek tiek už miesto. Nes nuo tos kavinės kelias iki namų buvo ilgokas. Padidinau greitį prieš mašiną iššoko elnias pasukau mašinos vairą ir bandžiau sustabdyti ją, bet kelias buvo per slidus tad mašina nuslydo nuo jo į griovį. Daugiau nieko nepamenu tik kaip esu iškeliama iš automobilio ir uždedama ant neštuvų. Tamsa.

~*~

-Tau dar nelakas,-išgirdau moterišką balsą apsisukau ir pamačiau maždaug mano amžiaus moterį. Ji švytėjo lyg žvaigždė.

-Ne laikas kam?

-Pakilti į žvaigždes. Tu dar neįvykdei misijos.

-Kokios?

-Atėjus laikui viską suprasi.-Pasakė jis ir pradėjo tolti viskas pradėjo tolti. Kol vėl atsidūriau tamsoje.

~*~

*Harry akimis*

-Mama aš lekiu į ligonine,-sumaliau greit.

-Ką? kas atsitiko? Harry mielasis nusiramink.

-Aster ji komoje.

-Palauk aš su tavimi,-už savęs išgirdau Gemm'os balsą.

-Aš tavęs lauksiu mašinoje.- Pasakiau ir greit nubėgau į mašiną.Gemma'i tik įsėdu paspaudžiau greičio pedalą ir nulėkiau link ligoninės.

-Harry nusiramink viskas bus gerai,-bandė mane raminti ji.

-Kaip galiu jei ji komoje.

-Jei lėksi tokiu greičiu ir mes tuoj atsidursime joje.

-Gerai,-pasakiau r prilėtinau greitį. Tik sustojus prie ligoninės prie manęs prilėkė Louis ir Niall.

-Užjaučiu brolau,-pasakė jie ir broliškai apsikabino. Jie žino kokia brangi Aster man tapo per tuos mėnesius.

-Kur kiti?

-Jie ramina Aster mama.

-O kur jos tėvas?

-Jį ištiko širdies priepuolis išgirdus apie Aster nelaimę.

-Ar gali bent kartą gyvenimas pagerėti?-paklausiau ir nulėkiau į priimamąjį.

-Laba diena,-pasisveikino su manimi registratūros darbuotoja.

-Aster Holms.

-Taip jos palata 179, bet po kol kas lankytojų neįleidžia.-Nusispjaut leidžia ar ne ten guli mano saulė ir aš tikrai nesedėsių už durų kaip koks debilas. Jai reikia manęs šalia.

Tikiuosi patiko nes labai ilgai rašiau. Jau galvojau nebeparašysiu but i made it !! :D Taigi didelis ačiū toms kurios vote'ina. Kada kitą dalis bus nežinau stengsiuosi įkelti kuo greičiau. LAukiu jūsų nuomonių ir vote. With all love NaHi