Sifilitikų ligoninė 2: Nauja pradžia (Sifilitikų ligoninė 2)

1.

Daktaras Sifilis negalėjo patikėti, kad jau kelerius metus nematė Evos Lafont. Dabar jau 1807 metai. „Sifilitikų ligoninė" nesibaigė su Evos išėjimu... Dabar ji viena iš garsiausių ligoninių mieste. Tačiau, kad ir kokios sėkmės susilaukė Sifilio ligoninė, jo gyvenimas tapo beprasmis be Evos. Apie ją nieko negirdėti jau keli metai ir tai varo daktarą į neviltį. Per tuos metus jis tapo piktas, griežtas, nesukalbamas, žiaurus ir pradėjo dar daugiau gerti. Nė vienas darbininkas jo, nuo to laiko, dar nėra matęs blaivo. Jis vaikšto po ligoninę su vyno buteliu ir komanduoja visiems. Ligonių pradėjo vėl nelankyti ir jie jam mažiausiai rūpi. Visi nuolat pastebi, kad jis dingsta, o vakare grįžta girtas kaip tapkė su vis nauja mergiote. Kas dedasi jo kabinete naktį, visiems net baisu pagalvoti. Po kelių savaičių tos pačios mergužėlės vėl ateidavo į ligoninę ir ištalžydavo Sifiliui snukį už tai, kad jas apkrėtė sifiliu. O jam tai mažų mažiausiai rūpėjo, kitą vakarą ir vėl tas pats. Daug kas manė, kad vakarais gatvėse jis ieško Evos, bet ko gero pakliūdavo į kitų prostitučių rankas ir vėl viskas nuo pradžių... Sėkmė lydėjo ligoninę, bet ne ligoninės daktarą.

Vieną dieną seselė Margarita pastebėjo, kad daktaras ko gero pasigavo dar kokią venerinę ligą, nes jis vėl spjovė į higieną ir tvarką. Dabar jis vėl vaikšto su purvinais ir pasišlykštėtinai dvokiančiais rūbais. Tokios kalbos greit pasklido po visą ligoninę, o tai sužinojęs Sifilis liepė Margaritą nuplakti botagu rūsyje ir neduoti valgyti tris dienas.Vargšelė taip prisikankino, kad trumpam išėjo atostogų.

Ir tokių įvykių vis dažnėjo. Grafienė Nikolė, kurią pamenate, spėjo išgirsti kas nutiko ir atvyko jo aplankyti. Ji žinojo jog Sifilis yra geras ir įžymus gydytojas, kuriam dabar sunkus metas. Visi žinojo, kad pas grafienę rūmuose pilna geriausių gydytojų. Tad gal ji užsimanė dar vieno?

Nikolė atvyko pasipuošusi ir gerai nusiteikusi pas daktarą Sifilį. Tik jis deja sėdėjo paniuręs prie stalo ir maukė vyną, kad pastarasis net tekėjo jo smakru. Nikolė pravėrė Sifilio duris ir išvydo tą liūdną vaizdelį. Jai buvo čia bjauru kaip ir pirmą kartą, bet ji prisėdo stengdamasi neišsipurvinti suknelės.

- Daktare Sifili, senokai besimatėme...- pradėjo Nikolė.

- Ko Jums čia reikia?- liūdnai prakalbo Sifilis.

- Atvykau pas tave, Sifili... Matau, jog tapote įžymus gydytojas... ir norėjau pasiūlyti Jums darbą savo rūmuose.

- Šito nesuprantu... Ar pas Jus tiek daug sifilitikų, ar aš Jums tapsiu dar vienu žaisliuku?

- Sifili, nei viena, nei antra.- nusišypsojo Nikolė ir paglostė jo smakrą.- Aš noriu suteikti Jums išgarsėjimą visoje Prancūzijoje. Taip pat padorius namus, nes čia taip nešvaru, o ta smarvė...- Nikolė susiraukusi žvelgė į Sifilį, kuris galima sakyti tysojo ant stalo.- ... kažkaip perėjo į Jus...

- Malonu tai girdėti iš Jūsų, bet aš turiu namus.- Sifilis pažvelgė į draugišką grafienės veidą.- Esu paleistuvis, girtuoklis ir dvokiu kaip paskutinis puvėsis visame Paryžiuje. Ką aš toks netikša veiksiu pas Jus?

- Aš ir esu tam, kad Jums leisčiau nusiprausti, pasipudruoti, švariai apsirengti ir gyventi padoriai. Tai ar norite visą likusį gyvenimą praleisti šitoje dvokiančioje ligoninėje, o ne mano nuostabiuose rūmuose?

- Na...- Sifilis užsigalvojo.- Tiesą pasakius čia tikrai dvokia ir nešvaru. Jaučiu, kad ir vėl žiurkių įsiveisė...

- Matote! Čia bjauru! Taip pat Jums duosiu naujus rūbus!- grafienė vis neatstojo ir kalbino daktarą.- Labai madingus ir gražius!

- Rūbus?- Sifilis iškart atsigavo ir jo akys ėmė blizgėti.

- Rūbus!- pakartojo grafienė.- Pats išsirinksite kokius norėsite.