Sifilitikų ligoninė 2: Nauja pradžia (Sifilitikų ligoninė 2)

5.

Gerokai po 10-tos ryte grafienė pasigedo Ročesterio. Ji su vienu savo gydytoju nusprendė eiti jo ieškoti. Kas žino, gal pabėgo, gal pasiklydo?

Tačiau laimei jį rado savo kambaryje vis dar miegantį su rūbais. Taip kaip vakar užmigo, taip ir išmiegojo iki ryto. Grafienė ėmė jį žadinti, nes jau buvo laikas eiti pusryčiauti, bet Ročesterio nė patranka nebūtų pažadinusi. Gydytojas sunerimo, kad gal jo sąmonė sutriko. Jis tuo metu turėjo amoniako buteliuką, kurio davė pauostyti Ročesteriui. Nuo tokios smarvės jis kaip mat pramerkė akis.

- Ročesteri, ačiū Dievui!- nušvito grafienė.- Galvojau gal nualpai, ar mirei, ar dar kažkas.

- Užmiršau Jums pasakyti, kad po sunkios dienos aš bemiegant prarandu nuovoką ir miegu tol kol kas nors mane prižadina.- užsimiegojusiu balsu atsakė Ročesteris.

- Dievaži! Daugiau manęs taip negąsdink. Laikas pusryčiauti, o tavęs niekur negalima rasti.

- Atleiskite man, grafiene.- jis palengva atsikėlė iš lovos ir nužvelgė gydytoją.- O kas jis toksai?

- Vienas iš mano rūmų gydytojų. Tai Žerardas Karteris. Jis pagal specialybę psichiatras.

- Anglas?- išsiviepęs paklausė Ročesteris.- Ir dar psichiatras?

- Taip, pone.- ramiai atsakė Žerardas.- Galiu padėti Jums dėl miego ir panašiai.

- Nekenčiu anglų ir psichiatrų!

- Ročesteri!- išsigando grafienė.- Kaip tu drįsti?!

- Nieko tokio, Jūsų didenybe.- dar ramiau atsakė Žerardas.- Jeigu jis kažko nekenčia, matyt tam turi pagrindo. Daugiau jam po kojomis nesimaišysiu.

- Matau teisingai nusprendėte.- šaltai atrėžė Ročesteris.- Esu taip pat gydytojas ir puikiai žinau kas man yra. Man Jūsų pagalbos nereikia.

- Jūs gydytojas?- nustebo Žerardas.

- Kokie įkyrūs tie anglai...- tyliai tarė Ročesteris.- Taip, aš daktaras.

- Jei ne paslaptis, tai kokia Jūsų specialybė?- nerimo Žerardas.

- Dermatovenerologas....- Ročesteris kiek patylėjo ir dar pridūrė.- Sifilidologas jeigu tiksliau.

- Sifilidologas?!- kaip saulė nušvito iš laimės Žerardas.

- Ko čia stebiesi?- niūriai į jį pažvelgė Ročesteris.- Ar sifilidologą pirmą kartą matai?

- Tiesą sakant taip! Yra vienas čia toks... na pusiau dermatologas, pusiau kažkoks šundaktaris. Apie sifilį išmano tiek kiek aš apie astronomiją. Man labai smagu, kad pagaliau atsirado bent vienas žmogus, kuris padės mano dukrai.

- Dukrai?- dar labiau nustebo Ročesteris.- Kokiai dukrai?

- Matot, jinai jau metai serga sifiliu, ar... bent jau kažkuo panašiu... Nežinau! Tas šundaktaris taip nustatė. Jai labai blogai, pone, ir nuoširdžiai tikiuosi, kad sutiksite ją apžiūrėti ir suskirti teisingą gydymą.

Grafienė nutraukė jų pokalbį ir įsiterpė.

- Eime pusryčiauti. Ten galėsite kartu bevalgant ir nuspręsti.

- Gerai. Eime.- vis dar džiūgaudamas kalbėjo Žerardas.

Visi trys išėjo iš Ročesterio kambario ir ėmė lipti laiptais žemyn, kur valgomasis buvo dešiniajame koridoriuje pirmame aukšte. Jie ten ir pasuko.