Chaosas (BAIGTA)

1

Sofija

Nežinau kaip patekau į šią situaciją. Atrodo, jog nežinau nieko išskyrus savo vardą, bet gal ir tai netiesa? Beveik esu įsitikinusi, jog prieš tai ruošiausi į klubą.
Pasidažiau veidą, apsivilkau trumpą raudoną suknelę su blizgučiais ir užsidėjau raudonus aukštakulnius, norėjau būti panaši į seserį, todėl, dieną prieš, net persidažiau taip pat plaukus.
Nuvykau į klubą, ten šokau su Džizabele, tačiau puikiai prisimenu, jog ji greitai pasišalino sakydama, jog nori į tualetą, taigi aš, pasinaudojusi proga, nuėjau į lauką įkvėpti gryno oro.
Čia mano prisiminimai ir nutrūksta. Tada dar pajaučiau kaip klimpstu į gilų miegą, o tada tamsa. Nežinau kur aš, nežinau kaip čia atsidūriau. Visiškai nieko. Esu aklinoje tamsoje, su virvėmis pririšta prie kėdės.
Bijau tamsos. Siaubingai bijau tamsos. Nežinau kelintą parą aš jau čia. Nežinau, kaip čia atsidūriau. Nežinau kas tai padarė. Nežinau ar kažkada ištrūksiu. Ir galiausiai net nežinau kodėl aš čia, nes niekas taip ir nebuvo atėjęs. Bet jeigu tai pagrobimas, kodėl už mane dar nepaprašyta pinigų? Aš nežinau. Aš bijau. Už visų labiausiai tai bijau mirti nuo alkio ir troškulio. Neturėjau burnoje nieko jau nežinau kiek laiko, nes laikas čia sustojęs.
Visada patariama galvoti, tokiu atveju, apie kažką pozityvaus, apie malonius prisiminimus. Kažkodėl man mintyse dingtelėjo mintis apie seserį. O kaip Rėja? Kaip mano vyresnioji sesuo? Ar ji manęs pasiilgo? Ar ji arba tėvai manęs ieško? Kvailė aš, kuri susipyko su Rėja prieš išeinant į klubą su Džizabele. Kvailė. Kvailė. Kvailė. Nežinau ar tai padės, kartojant sau, jog esu kvailė, bet jeigu man pavyks ištrūkti gyvai, tada taip nebesielgsiu.
Kad ir kaip bandau atgaminti savo prisiminimus apie tą naktį, man niekaip nepavyksta. Galiausiai iš nuovargio ir alkio bei troškulio užsnūstu.

Pirma istorijos dalis, na kaip? Tęsti ar ne?