Chaosas (BAIGTA)

11

Rėja

Mes sugavome ją. Šiandien įvyko teismas ir ją nuteisė iki gyvos galvos. Pasirodo, pakapsčius plačiau, policija rado, jog neištirtas žmogžudystes, taip pat įvykdė Džizabelė. Deja, bet jos pakalikų, atsakingų už žudymą, policija nerado.
Šiandien vyksta Sofi laidotuvės. Esu su juoda suknele, paprasta kaip ir mėgstu. Man ašaros liejasi savaime, negaliu nustoti verkti. Nežinau, kaip gyvensiu toliau. Kokia prasmė? Širdyje didžiulė, tuščia ertmė. Nežinau, kas bus toliau.

******
Po vienerių metų

Esu mažame savo kambarėlyje. Jau laikas važiuoti, tačiau aš vis žiūriu į tą nuotrauką, kai mes buvome laimingos, abi. Man vis dar skauda. Ar kada nors praeis?

- Žinai, dar ilgai skaudės, tačiau po ilgesnio laiko tai praeis, - į kambarį įėjusi Keilė pažvelgė į nuotrauką, o tuomet į mane. Ašara išdavikė nuriedėjo mano švelniu skruostu.

- Aš vis meldžiuosi ir galvoju, ar ji laiminga ten? - parodau pirštu pro langą į skaidrų dangų. Mergina pažvelgia mano rodoma kryptimi ir linkteli.

- Ji laiminga, aš tikiu, jog ji laiminga, - padariusi pauzę tęsia, - nagi, važiuojam galiausiai pabaigti viską.

Su Keile po Sofijos Greis laidotuvių persikraučiau pas ją. Butukas mažas, tačiau jaukus. Mes abi dirbame ir jį išlaikome, tvarkomės kaip galime. Man čia labai jauku palyginus su mamos namais.
Keilė apkabino mane ir stipriai suspaudė. Tuomet nuėjome į automobilį ir išvažiavome iš mašinų aikštelės.

***
- Kviečiame, užeikite čia, pažvelkite, - tarė tyrėja, ši parodė man į už lango esančius asmenis, - atsekėme, jog jie prisidėjo prie Sofijos Greis mirties.

- Ar atpažįstate kažkurį iš jų? Gal esate mačiusi? - paklausus tyrėjos, lengvai papurčiau galvą. Tarp jų nebuvo Deivio. Aš neįskundžiau jo, o šis manęs ir ,,neaplankė".

- Kas jiems bus? - paklausė Keilė.

- Po teismo, jie sės į kalėjimą mažiausiai 15 metų, - atsakė tyrėja.

- Galime eiti? - tryškau nekantrumu išeiti, nenoriu būti tarp jų, kai mus skiria tik dvigubo stiklo veidrodis. Tyrėjai leidus eiti, su Keile sėdome į automobilį ir pasukome į priešpaskutinę stotelę. Pas Sofi.

*****

- Aš padariau tai sesute, - ašaros graužė mano gerklę, - radau juos ir nubaudžiau, dabar gali ilsėtis, pagaliau gali ilsėtis. Aš taip tavęs pasiilgau, kad tik tu žinotum. Aš dar grįšiu čia, aš nepaliksiu tavęs čia vienos, šaltoje žemėje. Tau patinka tujos, aš jų pasodinsiu. Tau čia nebus šalta, tave sušildys tujos ir samanos. Aš dar grįšiu čia, iki, sesut, - galiausiai nusivaliau ašaras ir nuėjau į automobilį.

****

- Tu turi gyventi toliau.

- Žinau, ach, kaip gerai aš tai žinau.