Chaosas (BAIGTA)

7

Kitą dieną aš tiesiog vos pakilau iš lovos. Sapnavau tokių košmarų, kurių niekam nelinkiu.
Vienas jų, kurį pamenu, yra tai, jog kažkoks vaikinas išprotėjo dėl manęs ir mes važiavome automobiliu. Norėjau palikti jį, o šis pasakė, jog jeigu aš nebūsiu su juo, tada nebus niekas. Keista, kad aš nebijojau, tik šaukiau, kad jis lėtintų greitį, tačiau šis neklausė ir pasuko taip vairą, jog nuvažiavo nuo kelio, mes trenkėmės į medį. Automobilis atsitrenkęs ėmė verstis vis labiau žemyn.
Būtent tada aš ir pabudau. Atsikėliau visa šlapia nuo prakaito. Matyt, prisiskaičiau knygų, nes pastaruoju metu taip malšinu nervus. Tai vis geriau nei alkoholis ar raminamieji.
Vis kartoju Keilei, jog turiu planą. Sakiau, jog turiu planą, tačiau dar neturiu. Žinau, jog labai rizikuoju taip elgdamasi, tačiau privalėjau kažką daryti. Jaučiu, tiesiog jaučiu, jog esu arti tiesos. Pagaliau galėsiu palaidoti deramai savo sesutę Sofi. Pagaliau ji sulauks teisybės.

- Labas rytas, - Keilė pramerkė akis ir pažvelgė į mane - tokią pat susirūpinusią kaip ir vakar - liūdnu žvilgsniu.

- Labas, - trumpai tariau ir išlipusi iš lovos nuėjau prie drabužių spintos ėmiau naršyti tarp drabužių.

- Aš bijau, Rėja, - sustingau tarsi transe. Galiausiai lėtai atsisukau ir priėjau prie jos.

- Aš turiu planą, - apkabinau merginą, glosčiau jai nugarą visą laiką, kol buvome apsikabinusios.

- Žinau ir pasitikiu tavimi, bet bijau, - Keilė vis nerimavo, kramtė savo nagus, o jos koja ėmė trūkčioti.

- Klausyk, žinai, jog visada tau padėjau ir padėsiu, tu man esi viskas. Pasiaukosiu jei reikės, padarysiu viską, kad tik tu būtum saugi, pažadu, - pažvelgiau merginai į akis. Nė karto nesu jos išdavusi, tai ji - man begalo svarbus asmuo, kaip antra sesuo.

- Kur Džeikas? Ar susitaikėte? - pakeitė temą Keilė. Pasvėriau savo žodžius ir lengva širdimi tariau:

- Meilė yra sunkus dalykas. Kartais mylėti neišeina. Kartais tiesiog lemta viską palikti taip kaip yra. Tu tiesiog darai viską ką gali, jog nebūtum įskaudinta. Tiesiog palieki tą knygos skyrių pačiam veikėjui, nes būna kai autorius nežino atsakymo, - galiausiai nusimetus sunkią naštą giliai atsidusau.

- Tačiau jis tavo kraujas, tavo giminė, - neatlyžo mergina.

- Nesvarbu giminė ar šeima, toksiška yra toksiška, jeigu kas nors būtų kitas toksiškas aš pasielgčiau taip pat, Keile, aš pasikeičiau. Aš nebebėgioju paskui juos, aš pavargau, - nusukau akis nuo merginos, jog nepamatytų ištryškusios išdavikės ašaros.

- Bet dar yra šansas. Nebėk, kalbėk su manimi, - Keilė priėjo prie manęs ir apkabino.

- Žmonės nesikeičia, tie, kurie išduoda vieną kartą, padarys tai ir antrą, tie, kurie elgiasi blogai, visada taip elgsis, - tariau, - kalba baigta, susiruošk ir važiuosime pas Hugą.

Kalba baigta. Gana nuolat kalbėti apie mano brolį. Jis - žaizda mano gyvenime. Galbūt kažkada jis ir pasikeis, galbūt tai jam parodys jo būsima žmona, o gal jis toks liks visada. Galbūt, bet ne dabar.

Su Keile važiavome tylėdamos. Visą kelią iki Hugo namų ji kažką įtemptai mąstė ir puikiai ją supratau. Yra dėl ko mąstyti.
Mergina buvo visai netoli Hugo namų, sustabdė automobilį šalia šaligatvio ir atsiduso.

- Pažadėk man, jog kai viskas baigsis, tu važiuosi su manimi ir ten gyvensime abi. Pažadėk, Rėja, - sustingau nuo jos šių žodžių. Kaip aš juos paliksiu?

- Jie tavęs nevertina, tavo motina išgyvens, pažadėk, Rėja, - dabar arba niekada.

- Pažadu. Pažadu, jog važiuosiu su tavimi. Dirbsiu ir pabaigsiu mokytis ten, - Keilė apkabino mane.

- Dabar galime važiuoti, tu pažadėjai, - lengvai atsidusome abi.

Su automobiliu pasukome už kampo ir važiuojant prie jo namų pamatėme policijos automobilį. Merginai paspaudus greičio pedalą, jau stovėjome kieme.

- Kas čia vyksta? - šokiruota ėmiau klausinėti pareigūnų.

- Kas būsite, panele? - paklausė vienas jų.

- Rėja. Rėja Greis, - tariau apšąlusi.

- Važiuokite kartu į nuovadą, pranešime Jums viską ten, - paliepė pareigūnas, kai šie išvažiavo su Hugu, mes su Keile važiavome iš paskos. Į nuovadą.

Skubėjome neatsilikti nuo policijos automobilio. Galiausiai atvykome. Prieš pat mūsų akis, Hugą nuvedė į nuovados kamerą.

- Galite paaiškinti pagaliau! - sušukau tam pačiam pareigūnui.

- Atsiprašau, - iškart tariau nusiraminusi.

- Eikite paskui mane į tyrėjo kabinetą, - su Keile nusekėme paskui jį. Keilės jie neįleido, man vienai leido įeiti.

- Klausau jūsų, kodėl suėmėte mano vaikiną? - sumišau, kažkodėl keistai skamba kai Hugą vis dar vadinu savo vaikinu, nors ir mes neišsiskyrėme.

- Jis yra jūsų sesers žudikas, visi įrodymai yra prieš jį, netgi liudytojas, - pranešė tyrėjas, - po teismo byla bus uždaryta.

- Kas yra liudytojas?

- Negaliu atskleisti to, - atsakė.

- Kokie įrodymai?

- Tarp merginos panagių buvo rasta šio asmens DNR. Taip pat jo namuose dabar yra vykdoma krata, - pranešė žinią.

- Tačiau jūs prieš tai to neradote, - tariau supykusi.

- O dabar radome, - atsakė žudančiu žvilgsniu.

- Baigėsi klausimai? Galite džiaugtis, jūsų sesuo dabar ilsėsis ramybėje, - atsiduso vyras.

- Galime aplankyti suimtąjį? - pasidomėjau aš.

- Taip, jus palydės policininkas, - pamąstęs parodė į duris. Šis labai jau skubėjo mane išvyti.

- Sveikas, Hugai, ar tai tiesa? - mano šaltas žvilgsnis žvelgė jam tiesiai į sielą ir žudė iš vidaus.
Žvelgiau į jį ir deginau. Deginau skylė iš vidaus. Norėjau pasiekti atokiausius sielos kampelius. Norėjau tiesos. Tramdžiau ašaras ir laikiausi šaltu elgesiu.
Jo akys buvo raudonos, pasruvusios krauju. Jis atrodė lyg būtų nemiegojęs kelias paras. Rūbai susiglamžę, plaukai riebaluoti. Pats nusivylęs gyvenimu.

- Aš nepamenu, - atsiduso jis, - aš buvau girtas, nepamenu, Rėja, prašau išsiaiškink, aš nepamenu nieko, - maldavo jis.

- O ką pameni? - bandžiau išpešti informaciją, kuo daugiau, tuo geriau.
Jis atsisėdo ant šaltų kameros grindų, o aš kitapus grotų, priešais jį, per atstumą.
Žvelgiau tiesiai jam į akis. Jis nekenčia mano žvilgsnio. Šis toks abejingas, niekinantis, šaltas.

- Tą naktį klube buvau ir aš, pamenu kaip mes susipykome su Sofija ir aš stumtelėjau ją, tuomet išėjau. Nieko daugiau nepamenu, ištrauk mane, Rėja, prašau, - gailiai maldavo Hugas, tačiau man tai nerūpėjo.

Aš sužinosiu tiesą, visą tiesą. Tai dar ne viskas. Pakilau ir išėjau su vėjo gūsiu. Išdidžiai pakėlusi galvą, nors ir mintyse šėlo demonai. Baigta. Žudikas surastas.

Nebedaug liko dalių. Įdomaus skaitymo!