Illusion || n.h. (Lt fanfic) ✔️

Chapter 25

-Aš nuvyliau tave...-Tyliai tariau. Ašaros pradėjo riedėt iš akių.

-Galit palikt mus vienos keliom minutėm?-Niall paprašė jų.

-Tai aišku.-Tarė Sophia. Jie išėjo.

-Princese...-Niall apkabino mane tvirčiau.

-Niall aš tave nuvyliau... Kritau į depresija...-Tariau per ašaras. Niall mane užskėlė ant sav liemens ir atsisėdo ant sofos. Aš apsivijau kojomis jo liemenį ir savo veida panardinau į jo kaklo įlinki. Jis taip.

-Dei tu manęs nenuvyliai... Neįsigalvok tokių nesamonių... Tik kita kart jai ką nors norėsi pasakyt ar pasipasakot visada kreipkis į maen, aš su tavimi.-Aš linktelėjau.

-Dabr būsiu stipri ir nenusileisiu...-Tariau nusivalydama ašaras.

-Šaunuolė... Aš galiu būti tavo ramstis, o tu mano.-Aš nusišypsojau ir jis man įsisiurbė į lūpas.

-Mmmm... Pasiilgau tavo lūpų skonio...-Sušnabždėjo jis man į ausį. Aš sukikenau. Aš nulipau nuo jo kelių ir atsisėdau paprastai.

-Galit jau ateit!-Niall rikteljo. Jie visi atėjo su šypsenom. Man nuotaikos nelabai buvo.

-Tai princese imk savo telefoną.-Padavė Niall man dežute su telefonu.

-Ką jau su tavim padarysi.-Tariau. Paėmiau dėžute. Tikiuosi juodas... Nes telefonas tai man juodas turi būt ir nežinau kodėl. Atsidusau ir atidariau dėžute. Ten gulęjo juodas iPhone. Niall išsitraukė savo ir jo toks pat kaip mano. Aš sukikenau.

-Susimaišysim.-Tariau.

-Ne.-Tarė.

-Tai matėm kaip buvai prie gitaru priėjus ir kažką sakei ten...-Prasitarė El. O dieve... Nieks nežino net Niall, kad aš moku gitara grot ir jau nemažai metų groju. Reik išsisukt.

-Nežinau... Man senai jau gitaros patinka.-Patrukčiojus pečiais atsakiau.

-Mmmm... Pasiilgau tavo lūpų skonio...-Juokaudamas tarė Lou. Bet man tai nebuvo juokas. Man nepatinka kai apie tai šneka. Sukandau žandikaulį. Ir pažiūrėjau į Lou. Man nuotaikos išvis dabar nėra.

-Ką?-Paklausė nusijuokęs.

-Nieko.-Atsistojau ir pradėjau eit link kambario.

-Dei aš tik pajuokavau!-Riktelėjo man pavejui.

-O man pochui.-Tariau ne angliškai. Atsisėdau ant lovos. Pasiėmiau savo sena telefoną ir nauja. Perdėjau kortelę ir pradėjau nuotraukas ir visą kita perkeltinėti. Kažkas pabeldė į duris.

-Prašau.-Tariau. Įėjo Perrie.

-Dei...-Ji pradėjo, bet aš ja nutraukiau.

-Viskas gerai Pezz...-Sušnabždėjau. Ji atsisėdo.

-Juk žinai koks Lou.-Tarė ji. Aš linktelėjau.

-Žianu, bet man nepatinka kai apie tai šneka...Ir dar kai aš esu į tai įvelta...-Tariau.

-Aš suprantu ir man nevisada patinka.

-Čia turbūt depresjos pasekmės... Esu suirus ir pikta... Bet Niall sugebėjo man kažkiek nuotaika pakelt.-Nusišypsojau.

-Diamond. Tu neįsivaizduoji kaip jis tave myli...-Ji nusišypsojo ir paėmė už mano rankos.

-Kas vyko?-Su įdomumu paklausiau.

-Jis labai pergyveno dėl tavęs... Jis verkė, nes nenorėjo tavęs prarasti. Jam buvo labai sunku tave matyt depresijoj...

-Aš kaltinu save už tai...-Sušnabždėjau.

-Nekaltink... Viskas bus gerai. Na einam žemyn gerai?-Aš linktelėjau. Nusileidom žemyn.

-Dei...-Lou pradėjo.

-Louis viskas gerai... Aš pasikarščiavau šiek tiek.-Ispaudus šypsena tariau. Jis nusišypsojo ir linktelėjo. Niall parodė, kad atsisėsčiau ant jo kelių taip ir padariau. Pradėjom kalbėt apie bereikšmius dalykus.