Illusion || n.h. (Lt fanfic) ✔️

Chapter 41

Visos susirinkom pas manne, nes vaikinai skambins per skype, tai nutarėm, kad čia ateitu jos. Aš nežinau ką sakyt reikės, kai Niall paklaus apie vakar dieną.

-El ar labai matos tą lūpa?-Sukikenau. Ji papurtė galvą.

-Nelabai, tik žinai ta juostelė kur prakirsta riškesnė.-Žiūrėdama į lūpą tarė. Aš linktelėjau. Pradėjo skambėti skype, mes susėdom ir aš atsiliepiau per televizorių. Atsikosėjau.

-Sveiki vaikinai!-Šūktelėjo Pezz. Aš sukikenau.

-Gerai prieš pradedant noriu paklaust...-Surimtėjo Louis. Mes visos susižvalgėm. Jis nusijuokė ir išsitraukė telefoną.

-Jau numanau, kas bus.-Sušnibždėjau jom. Jos linktelėjo. Niall sedėjo susiraukes.

-Gmhm...-Sukosėjo Lou.-Šiandien buvo pastebėta, kaip Niall mergina ir pop dainininkė Ellie Goulding galima sakykt susimušė viduryje, gatvės dėl mum nežinomo dalyko.-Nusijuokė pabaigias. Aš sedėjau nuleidus žvilgsnį.

-Diamond kodėl jai trenkei?-Tarė Niall.

-Ji pradėjo.-Atsikirtau.

-Bet kam tu jai trenkei.-Susiraukė.

-Pala pala Niall ar tu ta Ellie dabar ginsi???-Užstojo mane El.

-Bet kam trenkt aš nesuprantu. Ji man skambino verkdama ir skundėsi.-Sugrežė jis dantim.

-Ah tai dabar matai kaip. Aš nemanau ar tau patiktu, kai koks vaikinas prieina prie tavęs ir liepia tau mane palikt dėl nieko. Ką tu darytum? Huh? Ir dar, kai gauni antausi už nieka. Tai ką man kaip durnelei reikėjo stovėt ir nieko nedaryt. Ne aš ne tokia. Jei nori tikėk ja arba manim. Man neįdomu.-Atsistojus tariau.

-Gerai atvėsk. Aš tikiu tavim.-Atsiduso jis. Atsisėdau atgal.

-Jei žinočiau jos adresą, nulėkčiau jai paaiškint kaip skambinėt mano vaikinui...-Sušniibždėjau mergom. Jos nusijuokė.

---Po mėnesio---

-Niall ar man būtinaaa???-Suzyziau.

-Taip būtina princese. Kadangi esi mano mergina ir mum leido eit į tą nesamone, kartu su jumis, tai ir eisi.-Nusiįypsojo paėmes man už rankos. Jie grįžo trumpam iš turo, nes Londone vyksta kažkoks, tai labdaros vakaras ir ten bus daug žvaigždžių. Niall mane nusitempė į parduotuve, kadangi, kai aš nenešioju suknelių, tai ir jas tik dvi turiu. Tai ponas Horan mane nusitempė į prekybos centrą. Staiga jis mane tymptelėjo į viena suknelių parduotuvę. Jis pradėjo vaikščiot per sukneles, o aš iš paskos.

-Jei neitu kitos, aš ir neičiau...-Sušnibždėjau.

-Ar tu baiksi zyst?!-Šnibždėdamas riktelėjo.

-Bet tu žinai, kad aš jų nemėgstu nešiot.-Susiraukiau.

-Žinau, bet dėl manęs.-Nusišypsojo.

-Dėl tavęs.-Nusišypsojau ir pakštelėjau jam į lūpas.

-Gerai... Tai tada va šita. Ji paprasta, bet labai graži ir manau tau kreminė spalva tiktu.-Žiūrėjo į ilga kremine suknelę.

-Eik pasimatuok.-Davė suknelę. Atsidusau ir nušliaužiau į persirengimo kabiną.

-Jei galėčiau aš tave dabar pritrėkščiau.-Sau sušnibždėjau.

-Aš viską girdėjau.-Sukikeno.

-Ar tu ir stebėsi kaip persirengiu??-Žiūrėjau į jį.

-Taip.-Išsišiepė.

-Eik palauk.-Išvijau jį. Jis nusijuokė ir nuėjo. Užsidėjau suknele ir išėjau.

-Tikra mano princesė.-Nusišypsojo Niall. Aš išraudonavau.

-Imam.-Sušnibždėjo jis.

-Bet Niall...-Jis pertraukė mane.

-Viskas gerai.-Jis nusišypsojo. Aš atsidusau. Persirengiau. Ir jis nuėjo su suknele prie kasos. Aš jį pasivijau.