On tour with One Direction. Really? Is this couldn't be worse than it is?

*15 Skyrius*

Atmerkusi akis pamačiau Zayn miegantį. Jis vis dar buvo mane apsikabinęs. Tai buvo keistas jausmas. Net neįmanoma to paaiškinti... Vis dėl to nukėliau jo ranką ir atsistojusi išėjau į pagrindinį korpusą. Kadangi buvo pats rytas ten nieko nebuvo tad nutriai pasidaryti lavos. Nuėjau prie virtuvinio mini staliuko ir užkaičiau vandenį. Atsisukusi kone pašokau iš išgsčio. Prie pat manęs stovėjo Harry. Bet jis buvo kažkoks kitoks. Labai keistas.

- Harry, tau viskas gerai?

- Ne. Bet greit bus,- šyptelėjo ir įsisiurbė man į lūpas vis godžiai glamonėdamas ir kišdamas rankas kur nederėtų.

Man nuo to pasidarė bloga. Norėjosi vemti. Norėjau atitraukti jį nuo savęs, bet jis buvo stipresnis. Jis uždengė man burną kai mėginau klykti. Harry sugrąžino man visus prisiminimus taip paversdamas mane bejėgė kaip ir anksčiau. Mano akyse prabėgo keli vaizdai ir skruostais riedėjo ašaros. Jis vis dar mane glamonėjo ir bučiavo. Tai buv oi šlykštu.

- Ššš... aš žinau, kad vis dar mane myli,- sušnubždėjo.

Norėjau rėkte ištėkti jam į veidą kad ne. Jog geriau mirčiau nei vėl jį mylėčiau. Staiga jis nusuko mane į kitą pusę laikydamas mano rankas. Jis nusmaukė mano kelnes žemiau, bet nespėjo nieko padaryti, nes jis buvo atplėštas nuo manęs. Ir tai buvo Zayn. Jo akys degė pykčiu. Jo suraukti antakiai tai tik patvirtino. Jis užsimojo ir vožė Harry tiesiai į veidą. Jis vis talžė jį ir talžė. Aš atsistojau ir pribėgau prie Zayn.

- Zayn. Paleisk jį!

Jis ne nesiklausė manęs.

- Tu mažas šūdo gabalas. Kaip drysti taip su ja elgtis. Aš prisiekiu dievu jei bent kartą ją paliesi tu miręs. Ir man nesvarbu ar sėsiu už grotų ar ne!,- rėkė Harry į veidą, o tada ir vėl talžė kol neatbėgo vaikinai ir neatitraukė jo nuo Harry.

- Zayn raminkis,- pasakė Liam,- Ką jis tau padarė?!

- Paklausk Evos!!!,- užrėkė ir nuėjo į savo kambarouką.

Visi atsisuko į mane. Pažvelgiau į Harry ir ašaros užplūdo mano akis. Apsisukau ir norėjau eiti bet man už rankos paėmė Niall. Aš supanikavau ir greit ištraukiau ranką iš jo gniaužtų. Nieko nesakiusi nuėjau į kambariuką ir ižsidariusi bei užsirakinusi verkiau.

Galėjau girdėti vaikinų pokalbį:

- Zayn. Tai gal paaiškinsi kas atsitiko?,- paklausė Lous.

- Tai gal tas šūdžius gali. Bet kur tau. Juk jis prisivartojęs.

- Na taip. Bet gal jis nekaltas. Gal be reikalo jį sumušei,- pareiškė Liam.

- NEKALTAS?! BEREIKALO?! Jums viskas gerai su galva?! Jei nebūčiau įėjęs jis būtų ją išprievartavęs!

- Gerai Zayn. Nurimk.

- Neaiškink ką man daryti,- murmėdamas įėjo į savo kambariuką užtrenkdamas duris po savęs.

Atsistojau ir patyliukais nupėdinau iki Zayn kambario. Negirdimai pasibeldžiau.

- Dinkit iš akių!

Atidariau duris ir įžengiau vidun uždariu jas po savęs.

- Tau nereikėtų būti čia šiuo metu aš galiu pasakyti ar padaryti ką nors kvailo,- piktai pasakė.

- Man nerūpi,- pribėgau ir tiesiog apkabinau jį,- Ačiū,- mano skruostais bėgo ašaros.

Jis atsakė į mano hugą ir prisispaudė arčiau.

- Atleisk. Turėjau ateiti anksčiau,- sušnibždėjo Zayn.

- Tai ne tavo kaltė.

- Žinau,- atsitraukė,- Bet turėjau.