On tour with One Direction. Really? Is this couldn't be worse than it is?

*12 Skyrius*

Pabudau vudury nakties dėl košmaro kurį sapnavau. Visada tas pats. Tie patys košmarai. Kiekvieną kartą kai užmerkiu akis. Bet keisčiausia tai jog jie iš mano praeities... Tos pilkos ir baisios praeties kai manimi pasinaudojo.

Jau antra naktis kaip mane kankina nemiga. Nieko nesuprantu. Kodėl vėl juos sapnuoju? Aš net užsimergti bijau ką jau kalbėti apie miegą... Deja košmaruose baisiausia tai, kad jame ne tik Harry, bet ir... Trevoras. Užmekiau akis. Vaizdai skriejo vienas po kito.

Harry griebia mane. Aš rėkiu pagalbos, bandau ištrūkti. Jis užspaudžia mane ant grindų. Tada Trevoras jį nutraukia ir atsigulia į jo vietą. Ašaros liejasi pro kraštus ir krenta ant žemės.

- Trevorai. Malaudu. Nedaryk to,- verkiu.

- Ššš... tau neskaudės,- išgirstu užtrauktuką atsisegant.

Tada jis užspaudžia man burną. Pradedu dar labiau spardytis, bet tada bunu suparalyžuota. Negaliu nueko. Tik žiūrėti. Žiūtėti kaip jis manimi naudojasi. Daugiau nieko. Jis nusimovė kelnes ir...

Aš atsimerkiau. Negaliu daugiau. Jaučiau sudrėkusius skruostus. Ir šlapią pagalvę. O dieve... kodėl? Aš tampu vėl pažeidžiama. Vėl savimi. Vėl mergaite su sudaužytom svajonėm...

* Rytas

Vis dar sedėjau ir spoksojau į sieną. Visą naktį nemiegojau. Ir tai jau trečioji nemiegos naktis. Išsiritau iš lovos ir nuėjau į vonią. Nusiprausiau veidą šaltu vandeniu ir pažvelgiau į savo atspindį veidrodyje. Plaukai susidarję. Akys papurtusios. Paakuise matosi mėlyni maišeliai nuo miego trūkumo. Jokios šypsenos kaip kiekviena įprastą ryta namie. Jokios gražios Evos kurią žinau...

Užsidėjau kiek tik buvo įmanoma makiažo, kad paslėpčiau nemiegos ženkus. Vis tiek matėsi, kad paraudusios akys tad užsidėjau aklų akinius. Visos žvaigždės taip daro, kad nuslėptų tapatybę ar ką nors pan.

Tai gi kai susitvarkiau veidą susikroviau lagaminus. Šiandien išvažiuojam į Kiniją su stotelėmis... Vėl teks kęsti Harry ir Zayn žvilknius ar komentarus. Uh..... atsidusau ir paėmusi lagaminus nuvežiau juos į liftą. Durys jau norėjo darytis, bet į liftą įlėkė Zayn. Ugh...

- Sveika.

- Nešnekėk su manim.

- Kodėl?

- Nes tu man ne draugas ar vaikinas ir iš vis aš tavęs nepažystu,- išrėžiau net nežiūrėdama į jį ir lifto durims atsidarius išlipau.

- Bet...,- aš nutraukiau jį pakeldama ranką.

- Daugiau nieko,- ir išėjau pro duris.

Įlipau į turo atobusą ir nuėjusi į savo kambariuką ten pasidėjau lagaminą. Po pusęs valandos autobusas pajudėjo iš vietos. Važiavom kokias 7h kol atvažiavom į pirmąją stotelę. Paprastą miestą. Nei didelis nei mažas. Keistoki namai... Ai...

Tik autobusui sustojus nėriau pro visus su savo taše ir blnulėkiau pasivaikščioti. Man reikia pabūti vienai.

- Ei!,- pašaukė Harry,- Kur eini!?

- Ne tavo suknistas reikalas smirdaliau,- ir nubėgau kur tik akys matė.

Po kelių minučių vaikščiojimo radau parką ten ir nuėjau. Atsisėdau ir laukiau. Net nežinau ko, bet jaučiau, kad kažkas atsitiks.

Lyg su ta mintim pamačiau Trevorą su kažkokia merga. WTF!? Ką po velnių jis čia veikia? Atsikėliau nuo suoliuko ir greitu žinksniu priėjau prie jo.

- Taigi. Taigi. Kai manęs nėra tai jau ir su krūva mergų susitikinėji a?

- Ką...?,- jis sutriko.

- Taip Trevorai aš viską žinau apie tave ir tą tavo juodaplaukę. O čia dar viena. Neužteko šatenės tai jau su blondine?,- pakėliau akinius, kad jis pamatytų mano akis.

- Eva?,- pagaliau susiprato.

- Taip debile tu.

- Aš galiu paaiškinti.

- Nereikia! Būk su savo ta šliundra. Man tavęs nereikia! Man iš vis nereikia tokio agoistio, pagirūno ir neištikimo kaip tu!,- trenkiau jam į nosį su kumščiu.

Iš jo nosies upeliais pradėjo sruvti kraujas. Nusisukau nuo jo vis dar suspaudus kumštčius ir vos laikydama ašaras nužygiavau kuo toliau nuo jo. O dieve padėk! Ėjau kol priėjau didžiulį ąžuolą. Atsisėdau po juo. Prisispaudžiau kelius ir įsikniaubusi į juos pradėjau verkti. Kodėl jis būtent tūrėjo būti čia ir mane sužlugdyti dar labiau?

Vis kūkčiojau. Ašaros riedėjo be sustojimo kol pajutau ranką sau ant prties. Išsigandau ir greit pakėliau galvą. Ten pamačiau Zayn.

- Ką tu čia darai?,- susiraukiau.

- Atėjau paguosti. Tai daro draugai, taip?

- Jo draugai...,- suprunkščiau.

- Mačiau kas nutiko.

- Puiku. Dar vienas mani pažeminimo liudininkas.

- Tavęs niekas nepažemino. Atvitkščiai. Tu pažeminai tą vaikiną,- jis nusišypsojo.

- Tikrai?

- Tai aišku! O kai trenkei kumščiu į nosi! Nuostabus reginys!

- Ačiū,- šyptelęjau.

- Visada,- apkabino, o aš jį,- Einam į kavinę? Žinau kur labai skani kava. Skanesnė už Starbooks.

- Rimtai!? Negali būti.

- Gali. Jei salau, kad skanesnė tai skanesnė,- nusijuokė ir atsistojęs ištiesę man ranką,- Einam?

- Gerai,- paėmiau jo ranką ir atsistojau.

Kartu apsikabinę per pečius takeliu nuėjome į kavinę.