Nuotykių ieškotojai

Book three: Kusko labirintai. Žvilgsnis mirčiai į akis(2)

Miegojau prastai. Visą naktį mąsčiau apie vaikinus ir apie tai, kad jie manęs jau turbūt ieško. O galbūt ne? Kiek supratau, visi jie palaikė Harry, o ne mane. Taip. Tokiu atveju manau jie manęs nė nepasigedo. Turbūt mano, kad vis dar kirmiju savo prakeiktame kambaryje ant savo minkštos lovos bei kremtuosi dėl sužadėtuvių, kurios jau buvo suplanuotos vos gimė Harry. O tai prilygsta amžinybei. Kuo daugiau apie tai galvoju tuo labiau suprantu, kaip kvailai elgiuosi ant jo šitaip pykdama, bet kitaip negalėjau. Jaučiausi pernelyg įskaudinta. Jis turėjo man pasakyti anksčiau. Garbanius tikrai žinojo, kaip sureaguosiu. Galbūt nesitikėjo tokios stiprios reakcijos, bet jis turėjo nujausti, kaip mane įskaudins tai, kad jis viską nuo manęs nuslėpė. Niekaip nesuprantu. Juk jis visai kaip ir aš nebuvo nusiteikęs sužadėtuvėms. Mes tik draugai. Ir manau visuomet tokiais liksime. TIK draugais. Sunkiai įkvėpusi delnais perbraukiau veidą bei atsisėdau ant kietos lovos krašto. Saulė jau ėmė kilti, o tai reiškė, kad metas apsidairyti ne tik labirinto paviršiuje. Šiandien leisiuosi žemyn. Neslėpsiu – man neramu. Nežinau kas tuose požemiuose manęs laukia. Galbūt vienai leistis iš ties nėra labai protinga. Geriau pasukusi galvą bei imdama galvoti blaivia galva, man šovė idėja. O jeigu susirasčiau kompanioną? Manau tai būtų protinga. Taip pat suprantu ir tai, kad tai padaryti nėra taip paprasta. Man reikia profesionalo, o ne paprasto kapų plėšikėlio, kuris mane paliktų ten sukirmyti vos pasitaikius geresnei progai. Ilgai nesvarsčiusi pakilau nuo lovos bei išsitraukiau savo nešiojamą kompiuterį kompiuterį. Tuomet ėmiau naršyti tinkle bei ieškoti. Kaip keista bebūtų, paieška labai ilgai netruko. Mano akis greit užkliuvo už vieno iš viršutinių vardų. Allan Browman. Tai buvo jaunas archeologas apie kurį tarp kitko man kartą pasakojo Liam. Šis jaunas vyras nebuvo žymus, bet jam to ir nereikėjo. Žinau tik tiek, kad jis buvo ištroškęs nuotykių. Manau apsilankyti dar neištyrinėtoje vietoje apie kurią tiek daug kalbama bei kur visiems lankytis uždrausta – jį tikrai suvilios.

Kaip ir tikėjausi – vyrukas sutiko, bet kadangi jis dar turėjo šiek tiek reikalų, čia bus tik viso labo vakare. O tai reiškė, kad viskas nusikels dar vienai dienai. Ir mane tai nervavo. Negalėjau pakęsti laukimo bei nežinomybės. Dar vis paikai tikėjausi, kad labirinte niekas nesivaidena bei neegzistuoja jokie monstrai. Tiesa – įkalbėti archeologą nebuvo taip paprasta. Iš pradžių jis pamanė, kad aš juokauju ar net iš jo šaipausi. Po to, kad esu kapų plėšikė ar turtuoliukė norinti pasipelnyti iš ten ratų lobių. Prireikė pastangų jį įtikinti, kad kalbu labai rimtai ir kad neturiu jokių savanaudišku tikslų. Dabar telieka tikėtis, kad vaikinai čia greitu metu nepasirodys. Tikrai neturėjau jokio noro su jais čia susitikti. O galbūt jie iš vis atsisakė šios savo „užduoties"? Vyliausi jog taip. Norėjau bent kiek pabūti viena, o tai reiškia – kuo toliau nuo jų. Vaikinai manęs nesupranta. Jiems sužadėtuvės atrodo lengvai suvokiamas dalykas. O taip toli gražu nebuvo. Juk nuo visko priklausė mano ateitis. Taip pat ir Harry. Sunkiai atsidususi nusprendžiau dieną praleisti turiningai bei vėl apsižvalgyti po apylinkes. Galbūt galėčiau pasiklausinėti žmonių apie legendas, kurios apipina šiuos paslaptingus bei pavojingus labirintus. Norėčiau žinoti, su kuo yra galimybė jog turėsiu reikalų. Nes visiškai nepasiruošusi tam, kas manęs tuose požeminiuose tuneliuose laukė, būti tikrai nenorėjau bei neketinau.

Delnais užsidengusi veidą gulėjau lovoje bei vis dar bandžiau surūkuoti visą informaciją, kurią šiandien surinkau. Tiksliau – sudėlioti viską į savo vietas išgirdusi visus tuos pasakojimus. O jų buvo begalės. Su kiekvienu žmogumi istorijos keitėsi vis labiau. Nuo senųjų tautų, link senųjų tautų šmėklų. Nuo senųjų tautų šmėklų iki senųjų tautų šmėklų paliktų sargybinių. Nuo paliktų sargybinių iki šmėklų, saugančių senųjų tautų lobius bei palikimą. Mano galva sukosi nuo visų tų pasakojimų. Bet iš dalies buvau dėl to dėkinga. Kadangi mano galva buvo užgrūsta visomis tomis mintimis apie mitus bei istorijas, neturėjau laiko galvoti apie Harry. Sunkiai iškvėpusi ėmiau sukti galvą. Kaip apsisaugoti nuo vaiduoklio aš žinau, bet kas manęs laukia labirintuose vis dar nenutuokiu. Juk tai gali būti bet kas. Arba ten gali nebūti nieko. Atsidengusi akis pasukau galvą į laikrodį. Allan jau greit turi būti čia. Iš jo kalbų supratau, kad šis tikrai šį tą žino apie šių vietovių istoriją ir net suprato jų senovinę kalbą. Tikiuosi padariau gerai, jį pasikviesdama pagalbon. O gal geriau reikėjo keliauti vienai? Kaip man padės jo archeologinės žinios, jei labirintuose iš ties kas nors tūno? O turėdama omenyje „kas nors", nekalbu apie žmogų. Juk vyras nė nenusimano apie dvasias, šmėklas ar visas kitas būtybes apie kurias dar ir pati tiek mažai žinau. Mane graužė smalsumas, bet taip pat ir abejonės. Jau nebekalbu apie baimę būti nepasiruošus. Staiga mane iš mano apmąstymų ištraukė beldimas į duris. Pašokusi nuo lovos beveik nubėgau prie jų. Pravėrusi jas išvydau aukštą, šiek tiek garbanotų plaukų vyrą. Jis atrodė jauniau nei nuotraukose ir pripažinsiu – tai šiek tiek mane trikdė.

- Panelė Hastings? – ištarė su ryškiu britišku akcentu. Paskubomis palinksėjusi apsidairiau ar jo niekas neatsekė ir pakviečiau užeiti vidun. Tiesiog norėjau būt atsargi.

- Jūs jau užsiregistravote? – pasiteiravau mandagiai bei parodžiau delnu jam prisėsti ant sofos. Jam prisėdus padariau tą patį.

- Taip. Taigi... – jis prisimerkė į mane žiūrėdamas klausiamu žvilgsniu.

- Jessica. Mano vardas Jessica. – maloniai šyptelėjau.

- Malonu. Aš – Allan. – nusišypsojo kerinčia šypsena bei ištiesė man savo ranką.

- Man taip pat malonu. – spustelėjau šio ranką. Jo pilkai mėlynos akys žvelgė į manąsias bei stengėsi nepaleisti mano žvilgsnio. Ar gali būti, kad jis su manimi flirtuoja? Tikiuosi jog ne. Sunkiai nurijau seiles prisiminusi kaip viskas užsibaigė paskutinį kartą, kai man patinkantis vaikinas susiruošė man į pagalbą tokioje užduotyje. Nežymiai suraukiau antakius nuo širdyje pajusto skausmo. Turbūt niekuomet nepamiršiu Maiklo ir tai, kaip jis mirė ant mano rankų.

- Panele Hastings? – vyras švelniai spustelėjo mano ranką taip priversdamas mane grįžti į realybę. – Jums viskas gerai? – jo balse girdėjosi susirūpinimas.

- Taip. Tiesiog mane užklupo prisiminimai. Nieko svarbaus. – prisiverčiau jam nusišypsoti bei greit ištraukiau savo ranką iš jo didelio delno. – Jei jūs niekuo prieš, norėčiau aptarti kelias detales dėl rytojaus. – akimirksniu nukreipiau temą. Mačiau jog jis dar norėjo kažko klausti, bet turbūt suprato, kad nesiruošiu apie tai kalbėti.

- Žinoma. Telefonu beveik nieko neaptarėme. – linktelėjo.

- Būtent. Todėl man ir smalsu ar jūs spėjote pasiruošti žygiui?

Jis mielai nusišypsojo bei papurtė galvą.

- Niekas nebūtų geriau už mane pasiruošęs. Nesijaudinkite, tai nebe pirmas mano žygis į vietą, kurioje dar niekas nesilankė. – jo šypsenėlė išsirietė į pasididžiavimo bei šiek tiek pasipūtimo šypsnį. Manau jis apie save turėjo susidaręs tikrai puikią nuomonę.

- Puiku. Tuomet aptarkime dar kelias detales bei galėsime eiti ilsėtis. Ryte noriu pradėti kuo anksčiau. – tariau dalykiškai.

- Man tinka. Tik turiu vieną klausimą. Prašau nepagalvokite, kad esu įžūlus. Tai tiesiog smalsumas. – ištarė dėmiai žvelgdamas į mane.

- Klauskite, bet neprižadu į jį atsakyti. – stengiausi sutvardyti šypseną.

- Ką tokia mergina kaip jūs, ketina veikti tamsiuose bei purvinuose labirintuose? Nejau jūs iš ties domitės archeologija bei istorija? – ištarė prisimerkęs, o jo žvilgsnis regis į mano kūną susmigo dar giliau. Lyg jaunasis vyras būtų bandęs mane permatyti kiaurai.

- Tai buvo jau du klausimai. – ištariau besišypsodama bei nė negalvodama. Jaunasis archeologas nusišypsojo bei papurtė galvą.

- Ar tai reiškia, kad atsakymo negausiu? – prisiekiu – jis su manimi tikrai bando flirtuoti.

- Tai reiškia, kad aš pagalvosiu ar jums į jį atsakyti. O dabar – norėčiau detaliau aptarti laiką bei dar kelias smulkmenas.

_________________________

Na ir kaip jums? Ką manote apie naujai įtrauktą veikėją? Ar jis iš ties simpatizuoja Jess ir ar jis išgyvens žygį? :) xx

Kita dalis jau greitai! xx