TATTOO (n.h. lietuviška fanfic)

18.

18.

-Sumauta fizinio mokytoja,- sumurmėjau atsisėsdama ant suoliuka šalia Olivios.

-Kas buvo? – paklausė apsimaudama savo marškinėlius.

-Prašiau leisti nedaryti pamokos, nes jaučiuosi ne kaip, bet ji tokia pagieža, kad jai net nerūpi mano savijauta,- atsidusau pradėdama rengtis.

-Užjaučiu,- prunkštelėjo ir staiga aiktelėjo.-Šūdas, kas ji tokia?

Susiraukiau ir nusekusi jos žvilgsnį supratau apie ką ji kalba. Priešais mus persirenginėjo ta ragana Izabela. Jos kūnas nuostabus ir kaip būtų gerą tai papasakoti Oliviai, kad ji nežmogus, jog nesijaustų tokia neseksuali šalia Bellos. Nes jei aš to nežinočiau, tikrai pavydėčiau.

-Nieko gero,- sukandau dantis ir baigusi užsirišinėti sportbačius atsistojau, uždariau spintelę ir kartu su Olivia nuėjau į sale, kur daugelis jau sportavo.

Ir pirmasis dalykas ką pastebėjau buvo daug merginų prie kažko apspitusių. Pasukau galvą ir susiraukiau pamačiusi Niall su sportine apranga sėdint ant vienos iš palaikymo tribūnų kėdės ir sukinėjant kamuolį rankose bei plepint su merginomis. Jaučiausi visiškai pasimetusi ir pikta. Pala..pikta? Ar aš tikrai pavydžiu?

Na, gerai. Nebeapsimetinėsiu ir nemeluosiu sau su tokiomis mintimis kaip "oh, aš tikrai negaliu būti jį įsižiūrėjusi" arba "ne, ne ,ne.. jis man nepatinka". Turiu prisipažinti pati sau, kad esu pametusi dėl jo galvą dabar. Nebenoriu apkrauti savo galvos dar viena sunkiai suprantama abejone.

Nors gal jis man nepatinka? Gal tai tik..susižavėjimas?

Papurčiau galvą. Jis man patinka, esu tikra.

-Ar ten ne tas vaikinas, kuris tave pavežė?- pasimetusi paklausė Olivia ir parodė į Niall.

-Taip,- paprastai atsakiau ir nusisukusi nuėjau prie mokytojos. Oli mane staiga pasigavo ir pradėjo kamantinėti:

-Jis tavo vaikinas? Kodėl neini pas jį? Jis atrodo fainas i-

-Jis nėra mano vaiki-

-Mažute!

Staiga mane nutraukė Niall šauksmas. Olivia kilstelėjo antakius, o aš netikrai šyptelėjau. Pasisukau į Niall pusę ir pamačiau jį artėjant.

"Ką tu darai?"

"Noriu parodyti tai kekšei Izabelai, kad tikrai noriu tave susigrąžinti. Jei tau nepatiks atstumk."

Ir tada jam būnant visiškai šalia manes pajaučiau jo šiltas lūpas ant savųjų. Girdėjau tūkstantį aiktelėjimų, bet mano mintys buvo susitelkusios tik ant jo nuostabaus lūpų skonio. Kodėl man tai po velnių turėtų nepatikti?

-Pasidalinkit į dvi komandas, žaisime tinklinį! – sušuko ponia Wolser kai mes tuo tarpu atsiskyrėme vienas nuo kito.

„Vėliau paaiškinsiu." Šyptelėjau, o tada ir išsišiepiau kai pajaučiau, kad jis mane apsikabina per liemenį. Atsisukau į bandančią neparodyti savo sutrikimo Olivią.

-Labas, tu tas vyresnis Felicios draugas? – kilstelėjo antakį.

Niall nusijuokė.

-Aš daug keliavau, todėl atidėjau mokslus metams. O dabar grįžau,- paprastai atsakė priversdamas mane sudvejoti. Jis taip lengvai meluoja, kodėl aš visiškai juo neabejojau kai jis man sakė, jog tarp jo ir Izabelos nieko nebuvo? Oh, tiesa. Jo akys.

-Ar tai įmanoma? – susiraukė Oli ir aš nusijuokiau, o tada kartu su Niall pradėjau eiti link bendros linijos.

-Jaučiau nuo tavęs sklindant pavydą. – sušnabždėjo.