TATTOO (n.h. lietuviška fanfic)

2.

2.

Felicios pov.

-Ko nori? – paklausiau kai jis nusiėmė šalmą ir pažvelgė į mane.

-Gal palenktyniaukim? – nusišypsojo.

-Ką? – susiraukusi į jį pažvelgiau.

-Sakiau gal nori palenktyniauti su manimi? Mano partnerė kažkur dingo, - nusišypsojo ir tik tada aš įsižiūrėjau į jį atidžiau. Jis turėjo šviesus, šiek tiek garbanotus plaukus ,kurie jam krito ant akių. – Tu spoksai. – sumurmėjo ir aš staigiai atitraukiau savo žvilgsnį nuo jo veido.

-Ne, nenoriu. – papurčiau galvą ir nusisukusi visai į kitą pusę nei jis, pradėjau save keikti. Šūdas, aš jį nužiūrinėjau! Šūdas..

-Kaip nori, bailele...

-Ką pasakei? – staigiai apsisukau ir grėsmingai paklausiau.

-Sakiau, kaip nori, bailute. – pavartė akis.

-Nevadink manęs taip. – sušnypščiau pro sukąstus dantis.

-Kaip? –pakėlė antakį. – Bailele?

-Baik. – įsitempiau.

-Kodėl turėčiau, beilele? – vėl paklausė ir tada aš jau nebesusivaldžiau. Priėjau arčiau ir atsisėdau ant jo motociklo. – Šaunuolė. O dabar žinai ką darysi? – girdėjau kaip jis pasityčiodamas paklausė.

-Taip. – pavarčiau akis.

Neesu iš tų kurios sėdi namuose ir skaito knygą, dažnai atvykstu čia su draugais, kad galėčiau pasilinksminti, todėl žinau kaip vyksta porų lenktynės.

Jis ištiesė man dirželį ir aš jį staigiai paėmiau. Tada Niall užvedė motociklą ir mes pajudėjome. Sustojome prie starto linijos ir aš pažvelgiau sau per petį į Alezią kuri žvelgė į mus išpūtusi akis. Ji turbūt jau norėjo lipti nuo motociklo ir uždrausti man tai daryti, bet tada kažkokia mergina atsistojo prieš visus motociklus ir liepė pasiruošti.

Giliai įkvėpiau ir pradėjau save įtikinėti, kad viskas bus gerai. Čia nėra nieko sunkaus, reiks tik apsisukti ir atsisėsti taip, kad nugara remčiausi į Niall.

Turbūt Niall pastebėjo ,kad pradėjau drebėti, nes paklausė.

-Kas yra, bailute, bijai? – paklausė su pasityčiojimo gaidele balse.

-Tylėk.

-Tu pasigailėsi, kad sutikai. – sumurmėjo, taip, kad vos vos išgirdau. Greitai susiraukiau ir jau norėjau lipti nuo motociklo, bet staiga pistoletas iššovė ir visi pradėjo važiuoti.

Ką jis turėjo omenyje, kad pasigailėsiu? Nejaugi jis specialiai nusijungs, kad man pakenktų? Ir iš vis, kas jam darbo tai daryti?

Kai jau pravažiavome vieną ratą, buvo laikas man apsisukti. Šiek tiek įžnybiau jam į šoną, kad perspėčiau , o tada atsargiai atsistojau ir apsisukusi vėl sistelėjau. Suspaudžiau dirželį savo rankoje, ir su viena laikydamasi už rankenėlės, apjuosiau mūsų kūnus tuo dirželiu. Kai vargau su užsektuku, apsidairiau ir pamačiau vieną porą kuri buvo labai arti. Išpūčiau akis kai pamačiau pažįstamą veidą. Bryan.

Su juo išsiskyriau vos prieš pusmetį, dėl to, kad.. jis man tiesiog nepatiko. Ir tai jį labai suerzino.

Supratusi, kad jis kažką sumanė, spustelėjau Niall į pilvą įspėdama. Jis šiek tiek pasitraukė į kitą pusę, bet tą patį padarė ir Bryanas. Dieve, nesakyk, kad jis tikrai nori padaryti mums kažką blogo...

Kai pamačiau ,kad jau viskas, kad jis yra jau labai arti, stipriai užsimerkiau ir suspaudžiau Niall. Jaučiau kaip Bryanas į mus atsimuša ir Niall praranda pusiausvyrą, bet nenukrinta. Jis tik staigiai pasuko iš aikštelės ir aš nebeišsilaikiau. Nuslydau nuo motociklo ir trenkiausi į žemę. Sušukau taip, kaip niekada gyvenime nesu šaukusi. Akyse aptemo, visas kūnas skendėjo milžiniškame skausme. Be sustojimo šaukiau ir bandžiau nejudėti.

Akyse pradėjo spengti, tad aš stipriai užsimerkiau, manydama ,kad tai bent kiek padės. Bet tai nė velnio nepadėjo...

Po kelių akimirkų truputį atsimerkiau ir pamačiau aplink mane judant labai daug kūnų. Kaip tik tą akimirką pasigirdo kažkokios sirenos.

Atsipalaidavau ir susitaikiau su mintimi ,kad mane čia paliko vieną, kai visi pradėjo sklaidytis. Bet tada prieš save pamačiau ranką ir... ant jos kažkokią liniją. Lygiai tokią pačią kaip mano..

Sukaupiau jėgas ir pakėliau galvą. O tada ir pamačiau kas tai.

Tai buvo Niall.

***

Lėtai atsimerkiau ir prieš save pamačiau tamsiai rudas lubas, kurios buvo apšviestos ryškios saulės šviesos. Norėjau pasisukti ir pažiūrėti kur esu, bet staiga man suskaudo kaklą ir aš suinkščiau.

Kažkas iš karto atsistojo ir priėjo prie lovos. Jam palinkus link lovos supratau, kad tai Niall.

-Tau viskas gerai? – paklausė.

-Vandens... - sumurmėjau supratusi, kad gerklė visiškai išsausėjusi.

Jis staigiai kažkur dingo, bet tada taip pat greitai grįžo jau su stikline rankose. Su jo pagalba atsisėdau ir šiek tiek atsigėriau.

-Geriau? – paklausė kai nurijau paskutinį gurkšnelį.

Linktelėjau ir iš lėto apsidairiau. Vis dar skaudėjo visą kūną, bet dabar jau mažiau.

-Kur aš? – tyliai jo paklausiau.

-Pas mane bute. Mus gaudė policija, tad nenorėjau tavęs kur nors vežti ir rizikuoti, - tarė prisitraukdamas artyn kėdę ir ant jos atsisėsdamas. – Nieko neskauda?

-Viską, bet labiausiai kaklą... - giliai atsidusau. – Ir.. kur Alezia? – paklausiau jo.

-Maniau tu norėsi su ja pirma pasišnekėti.. – silpnai nusišypsojo ir ištiesė telefoną. Lėtai bei atsargiai jį paėmiau ir pamačiusi ekrane Alezios vardą, paspaudžiau skambinti. Po kelių pyptelėjimų ji atsiliepė.

-Tu, sumautas šikniau, kur išsivežei mano seser- - šaukė ji.

-Ale, čia aš. – tyliai sumurmėjau.

-O, Dieve! Felicia, mes taip nerimavom, kur tu esi?! Tau viskas gerai?! – pradėjo klausinėti ir iš ragelio galėjau girdėti didelį šurmulį šalia jos.

-Aš pas Niall. – atsakiau trumpam žvilgtelėdama į Niall,kuris tik linktelėjo.

-Džek, žinai kur Niall gyvena? – girdėjau kaip ji paklausia to Džeko, o tada jis kažką atsako. – Gerai, mes tuoj atvyksim. O tau tikrai viskas gerai? – vėl paklausė.

-Taip. – atsidusau ir dar kelis kartus ją patikinusi, kad man viskas gerai, padėjau ragelį. Tada pažvelgiau į Niall ir pamačiau kaip jis ištiesią ranką ,kad pasiimtų telefoną.

Tada man prieš akis praskriejo vaizdas, kai jis man norėjo padėti ir.. tą tatuiruotė.

Atidžiau įsižiūrėjau ir vėl ją pamačiau. Ji lygiai tokia pat kaip mano.

-Tai tatuiruotė? – paklausiau, kai jis greitai pasiėmė savo telefoną man iš rankų ir užsidengė riešą savo palaidine.

-Ne. – šaltai atsakė ir atsistojęs išėjo iš kambario.

Tu rimtai? Kas su juo blogai? Vieną akimirką jis atrodo visai nieko vaikinas, bet tada kitą jis jau savanaudis, užsidaręs ir visiškai neperprantamas. O kas jei jis tikrai vakar mane numetė nuo motociklo? Ne ne ne, taip negali būti. Kam jam šitaip elgtis?

Po maždaug dešimties minučių pro duris įlėkė Alezia su Džošu. Ji iš karto pribėgo prie manęs ir apsikabino.

-O, Dieve, maniau, kad jau tavęs netekom... – pradėjo murmėti.

-Kur tas asilas? Aš jį nudėsiu... – girdėjau kaip Džošas susinervinęs murmėjo.

-Aš nežinau... Jis išėjo. – sumurmėjo.

-Dabar jis nesvarbus, mums reikia tave nuvešti į ligoninę.. – susijaudinusi atsitraukė Alezia ir dar kartą pabučiavo man į kaktą.

Ji mane apžiūrėjo, aprengė naujais drabužiais, nes senieji atrodė ne kaip ir su Džeko pagalba nuvežė mane į ligoninę, kad ir kaip spyriojausi.

Visą kelią į ligoninę mano minčių nepaliko Niall tatuiruotė. Nors pala, jis sakė ,kad tai ne tatuiruotė, tada kas tai? Ar tai.. kaip nors susiję su manimi?