TATTOO (n.h. lietuviška fanfic)

25.

25.

Felicios pov.

Nebežinojau kur esu, ką darau ir ką turėčiau daryti. Tiesiog sėdėjau ant šaltos žemės galvodama apie tai kas esu ir koks keistas tikrasis pasaulis yra. Tiesa yra tokia, kad mano tėvai nėra mano tėvai, be to, turiu dalelę angelo kraujo. Galbūt todėl taip jautriai reaguoju į šalia esančius puolusius angelus?
Kita mintis, kuri užplūdo mano smegenis buvo Niall. Ištraukti jį iš pragaro dabar yra vienintelis mano tikslas, o kaip mano senelis sako, tereikia sudeginti juodąją Niall plunksną. Tai neatrodo taip sunku, tiesa?

Atsistojau ir stipriai suėmusi knygą rankomis pasukau link mokyklos. Apsidairiau ir nieko nepamačiusi pasukau link raštinės. Norėjau jas atidaryti, bet kaip nekeista, jos buvo užrakintos. Suurzgiau ir išsitraukusi sagutę iš plaukų bandžiau atkabinti spyną. Seniau, kai buvau dar vaikas prisižiūrėjau labai daug filmų apie visokiausius šnipus, todėl ir sumaniau išmokti atrakinti duris su plaukų sagučiu.
Po keleto bandymų man galiausiai pavyko, todėl nusišypsojau pati sau. Darau tai tik dėl tavęs Niall, tik dėl tavęs.
Įėjau ir tyliai uždariusi duris už savęs patraukiau link spintos, kurioje buvo sudėta visa informacija apie šioje mokykloje besimokančius mokinius. Atidariau stalčių pažymėtą J raide, susiradau visus James, kurių buvo 3. Iš jų visų pasirinkau James Arnidie, vienintelį, kurio nepažįstu, spėdama, kad tai tas pats puolęs angelas, kurio iki šiol vengiau. Bet dabar jis man gali padėti susigrąžinti Niall, o dėl to padarysiu bet ką.
Atsiverčiau jo papkę ir paskubomis susiradau jo gyvenamąją vietą, tikėdamasi, kad tai bus tiesa. Carseno gatvė 54.
Įsidėmėjau adresą ir viską sutvarkiusi tyliai išėjau iš mokyklos. Įsėdau į mašiną ir pasidėjusi knyga ant keleivio sėdynės pradėjau važiuoti James namų link. Privažiavusi tuos keistai atrodančius namus įsitikinau, kad tai yra vieta, kurioje gyvena tas puolęs angelas. Net nežinau kodėl, pasąmonė tiesiog šaukte šaukė, kad tai yra ta vieta, kurios ir ieškojau.
Išlipau iš mašinos ir saugodama knygą savo rankose priėjau prie durų. Galvoje pradėjo suktis ir aš supratau, kad jis namuose. Man net nespėjus pasibelsti durys atsidarė ir aš neištvėrusi skausmo susmukau ant medinių prieangio grindų.
-Prašau..- sušnabždėjau sukaupusi visas jėgas ir po kelių akimirkų pajaučiau kaip James suima mano ranką.
Skausmas išnyko, bet jo aidas vis dar liko neleisdamas man aiškiai galvoti. Girdėjau tik kaip jis netikrai nusijuokia ir pasako:
-Nemaniau, kad imsi ir pas mane ateisi. Nejaugi tavo puolęs angelas tave taip lengvai paleido?
Susiraukiau ir pakėlusi akis pažiūrėjau į jo veidą. Tada ištiesiau jam knygą ir jis ją paėmęs susiraukė.

-Kas tai?- paklausė nesuprasdamas. Mačiau jo veide sumišimą ir nesupratimą ko iš jo noriu. Gi visai neseniai nuo jo bėgau bijodama, kad jis gali man atkeršyti už tai, kad Niall įskundė jo seserį ir dabar ji pragare, o dabar.. paaiškėjo, kad Ruth yra mano sesuo.

-Paskaityk..- pasakiau ir nurijusi didžiulį seilių gumulą atsistojau. James pakilnojo pečius ir nebūdamas tikras ar to nori, pasitraukė nuo durų, leisdamas man įeiti. Įėjau ir jis patraukė link kažkokio kambario skaitydamas pirmąjį puslapį. Jis atsisėdo ant sofos ir aš jausdamasi nejaukiai ir vis dar silpnai prisėdau ant fotelio krašto.

-Alezia, Felicia ar Ruth..- garsiai perskaitė.

Staiga apie kai ką susimąsčiau. Gi James yra Ruth brolis, tai.. jis turėtų būti ir mano brolis?

Jau norėjau jo apie tai paklausti, bet jis padarė tai pirmas:

-Ji nėra mano tikra sesuo, mūsų tik mama ta pati. Todėl ir neesu čia minimas, turbūt..- sunkiai atsiduso ir pakėlė akis į mane.

-Perskaityk keturioliktą puslapį,- tyliai pasakiau.

Jis jį atsivertė ir kelias minutes įdėmiai skaitė. Kai jis perskaitė vietą apie Niall išgelbėjimą iš pragaro, jo akys sušvito.

-Aš žinau kur yra Ruth plunksna.. turiu ją sudeginti. Turiu.- greitai pasakė ir atsistojęs nubėgo į viršų. Net nespėjau jam nieko pasakyti, nes jo puolusio angelo greitis buvo nežmoniškas.

Kai netrukus jis sugrįžo pamačiau jo rankoje juodą plunksną, o kitoje degtukus. Jis pakėlė į mane savo akis ir pasakė:

-Norėčiau tau nesakyti nieko apie tai kur laikomos puolusių angelų plunksnos, bet tu esi mano sesers sesuo..- tarė ir sustojo.- Kad ir kaip keistai tai skamba.

-Ačiū.- linktelėjau.

-Dabar važiuojam į vieną tokią vietą, noriu įsitikinti ar tai, ką rašė tavo senelis yra tiesa.- silpnai nusišypsojo ir mes atsisėdę pradėjome važiuoti į užmiestį. Jaučiausi tikrai keistai veikdama kartu su James, bet turiu tai padaryti, kad surasčiau Niall.

-Ką žinai apie jų plunksnas?- paklausė pasukdamas į greitkelį.

Mintimis grįžau į tą dieną kai su Niall šnekėjome apie Džeko plunksną.

"-Tai visi angelai turi sparnus? - paklausiau.

-Angelai baltus, o puolę angelai juodus. Nes sparnų spalva atskleidžia tavo sielos spalvą."

-Žinau, kad sparnų spalva atskleidžia sielos spalvą.- iš karto, net nepagalvojusi pasakiau.

James nusijuokė.

-Taip sako tik arkangelai, arba kitaip vadinami vadovai. Ne visada jei turi juodą plunksną tai reiškia, kad esi blogos sielos. Kiti nusideda dėl labai svarbių, gerų priežasčių.- sumurmėjo.

-O dėl ko tu tapai puolusiu angelu?- tyliai paklausiau, bijodama, kad šis klausimas jam nepatiks ir jis man nebe padės.

-Aš bandžiau apgauti savo vadovą ir patekti į pragarą, o tada iš ten pabėgti kartu su Ruth.- šiek tiek sukandęs dantis pasakė. Iš jo balso sprendžiau, kad jam tikrai nemalonu apie tai šnekėti, todėl greitai pakeičiau temą kita linkme.

-O kokia yra Ruth?

Visgi man įdomu kokia yra mano sesuo. Nors ir kaip vis dar būtų keista galvoti apie tai, kad mano tikrasis tėvas miręs, o mama.. nežinia kas, turiu to labai neišaukštinti. Sielojausi dėl visko per stipriai, turiu dabar nusiraminti ir bandyti galvoti šviesia galva. Nes jei man nepavyks.. aš tikrai nebe išgyvensiu. Be Niall mano gyvenimas lyg baltas lapas.

-Ji labai panaši į tave. Šviesiaplaukė, mėlynomis akimis. Tarp nepažįstamųjų ji labai tyli ir nekalbi, bet kai yra šalia saviškių.. ji atsipalaiduoja ir būna laiminga, nesvarbu ką reikėtų padaryti. Be to, ji visai nepasitikėjo nepažįstamais išskyrus tada kai sutiko tą prakeiktą žmogų, kuris sugadino mūsų gyvenimus.- atsiduso. Turbūt jis šnekėjo apie tą vyrą, kurį ji įsimylėjo ir dėl to pakliuvo į pragarą.-Na nesvarbu, kas buvo-pražuvo. Dabar grįžkime prie plunksnos.. dažniausiai ji yra paslėpta šventoje vietoje. Nes jei tai šventa vieta puolusiam angelui, joks angelas negali ten įeiti, o tai juos saugo.

Tyliai susimąsčiau ir pirmoji mintis, kuri man šovė į galvą man buvo jo namai miške ant kalvos. Gal ten ją rasiu? Bet kodėl Niall perskaitęs senelio knygą nepasakė savo laiške kur yra jo plunksna? Taip jis gi būtų viską palengvinęs.

-Žinau kur ji.- linktelėjau pati sau supratusi, kad tai vienintelė vieta, kurioje gali būti plunksna. Tikriausiai?..

Staiga mašina sustojo, padangų cypimo garsas perėjo man per ausis lyg pjaudamas bugnelius. Sukandau dantis ir pakėlusi galvą pažvelgiau pro priekinį mašinos langą. Pamačiusi kas ten tegalėjau galvoti vieną.

Niall, padėk man!

KOMENTUOJAME, NES BE KOMENTARŲ NEBUS NAUJOS :)