Hailee pov.
"Dievas yra ta priežastis kodėl netgi skausme mes šypsomės, sumaištyje suprantame, išdavystėje atleidžiam ir baimėje nenustojam kovoti. Biblija sako:
Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti gerus darbus. Tie geri darbai yra mūsų tarnavimas. Kaskart, kai kokiu nors būdu patarnaujate kitiems, jūs iš tiesų patarnaujate Dievui ir įvykdote vieną iš savo tikslų." Pastorius Horan kalbėjo.
Net negaliu patikėti, kad Pastorius Horan yra Pastorius ir banditas. Ar tai išvis įmanoma?
Mano močiutė šįkart norėjo sėdėti priekyje, mat ji turės giedoti giesmę, o kadangi aš nemoku tos giesmės, močiutė leido negiedoti. Šiandien šeštadienis, o kiekvieną šeštadienį turiu vilkėti suknelę (močiutė liepė.)
Man greitai bus aštoniolika, tačiau vis dar klausau močiutės bei tėvų. O kalbant apie tėvus.. kai jie atvežė mane čia, pas močiutę, galiu prisiekti dievu, jie apsidžiaugė pagaliau kažkur mane išvešdami.
O suknelės... Suknelių aš nemėgau. Visada kompleksavau dėl savo svorio. Vis bandau atrasti naujų būdų kaip numesti svorio. Sporuoti aš nesugebu. Keletą valandų pasportuoju ir viskas. Kitą dieną to jau nesugebu padaryti.
Pakėlus akis supratau, kad močiutė bei kitos choro narės gieda giesmę, o Pastorius Horan spokso į mane. Man nepatiko tai, nors gal?
Pažiūrėjus į jo akis prisiminiau, kaip jis vakar pasakė, kad jei neduosiu piniginės, jis mane išdūlkins..
Iš tiesų, noriu, kad mano pirmas kartas būtų lovoje, o ne kažkur gatvėje. Beto, nedūlkinimas, o pasimylėjimas. Juk tai yra skirtumas, tiesa?
Kai močiutė baigė giedoti giesmė, Pastorius pasakė keletą žodžių, ir atsisveikino. Žinoma, močiutė turėjo su juo pasikalbėti, ir man liepė jos laukti lauke. Susiraukus išėjau į lauką.
Pasiilgau savo geriausių draugų. Liam ir Camillos. Jiems labiausiai pasisekė iš mūsų trijų. Liam atostogauja Norvegijoje, o Camilla Graikijoje. Na, o aš Airijoje. Čia nuobodu ir nėra jokio normalaus vaikino. Kiek esu mačius, visi banditai kaip ir Pastorius.
Vos suskambus mano telefonui, aš išsiviepiau kaip idiotė, nes skambino Liam. Po velnių, juk velniškai jam kainuoja skambinti iš Norvegijos į Airiją.
"Liaaaam." Pasakiau ir Liam nusijuokė.
"Haileeeee, kaip laikaisi?" Jis paklausė.
"Čia nuobodu ir aš gailiuosi, kad čia važiavau." Suverkšlenau ir Liam išleido garsą panašų į 'oww'.
"Kodėl?"
"Čia nėra gražių ir normalių vaikinų." Žodį 'normalių' pabrėžiau.
"Nesijaudink, rasi sau skirtą vaikiną." Jis nusijuokė. "Pasiilgau tavęs Hailee!"
"Liam, aš tavęs labiau! Greičiau pasibaigtų atostogos ir vėl susitiktume." Pasakiau.
"O,taip." Jis nusijuokė. "Gerai, turiu eiti. Iki Hailee, myliu!"
"Iki, myliu tave taip pat!" Ir baigėm pokalbį. Nors ir trumpas pokalbis, tačiau išgirsti geriausio draugo balsą yra nuostabu.
"Jis tavo vaikinas?" Išgirdau Pastoriaus balsą sau už nugaros.
Lėtai atsisukau ir pakėliau antakį, "o koks tau skirtumas?"
Hailee, kuo toliau, tuo labiau tu drąsėji, didžiuokis savimi!
"Įdomu, nes nepanašu, kad tokia kaip tu turėtum vaikiną." Jis nusijuokė.
"Dėja, jis mano vaikinas." Pasakiau, velnias, meluoti negražu.
"Maniau šventuolės vaikinų neturi."
"Aš nesu šventuolė." Susiraukiau ir sukryžiavau rankas ties krūtinę.
Jo veide pasirodė šypsena, "tuomet nuostabu. Iki rytojaus, Hailee." Jis nusišypsojęs nuėjo.
Jis ima mane erzinti.
- - - - -
Tie žodžiai dalies pradžioje nėra mano, just saying :')
Nuomonių, kitaip dalies nebus :))
